Filosofinė antropologija, gamtos filosofija ir metafizika Vosyliaus Sezemano rankraščiuose

LTVosylius Sezemanas, 1950-1955 metais kalėdamas lageryje, parašė ir išsaugojęs parsivežė į Lietuvą nemažai rankraščių. Žinoma, kad profesorius skaitė paskaitas kitiems kaliniams. Išlikę rankraščiai galimai yra paskaitoms naudoti užrašai. Filosofas rankraščiuose aptarė jam ir anksčiau rūpėjusias temas, nagrinėjo estetikos, savęs pažinimo ir pažinimo metafizinių prielaidų problemas. Publikuojami Vosyliaus Sezemano rankraščiai yra didelės apimties veikalo apie dvasinio ir materialaus prado tarpusavio sąryšį fragmentai arba su šiuo veikalu susiję tekstai. Traktato apie dvasinio ir materialaus prado tarpusavio sąryšį tekstai yra Vilniaus universiteto bibliotekos rankraščių skyriuje aplankuose F111-96 ir F121-98. Visi šie rankraščiai yra vientiso veikalo skyriai, bet jų tvarka nėra aiški. Rankraščių puslapių numeracija taip pat nėra aiški. Rekonstruojant minties eigą, dėstymo tvarka turėtų būti tokia: pirmiausiai fragmentas apie organizmų fiziologiją, refleksus, instinktus, kuriame Sezemanas polemizuoja su Pavlovo teorija, tada fragmentas apie sąmonės ir laisvės problemą ir pabaigoje pagrindinių teiginių sąvadas bei apibendrinimas. Temą pratęsia rankraščiai „Subjektinė it objektinė sąmonės nuostata, jų skirtumas ir tarpusavio santykis“ F122-86, „Savęs pažinimas, savimonė ir objektyvacija“ F122-102. Rankraštis „Apie tobulumą“ F122-90 galimai, ko gero, parašytas jau grįžus iš lagerio, nes skiriasi autoriaus rašysena ir panaudotas popierius. Šiame rankraštyje filosofas pateikia visuminę savo filosofinių ieškojimų viziją ir ją susieja su religijos filosofija.

ENPublikuojami Sezemano rankraščiai pratęsė ir papildė tarpukaryje atliktus tyrinėjimus apie dalykinį ir nedalykinį pažinimą, sąmonę ir savimonę, sąmonę ir pasąmonę. Rankraščiuose autorius siekė ontologiškai pagrįsti žmogaus savęs pažinimą ir žmogišką egzistenciją susiejo su gyvūnų organizmais bei visumine gamtos būtimi. Analizė nuo refleksų ir instinktų pereina prie gyvybės subjektiškumo, sąmonės ir laisvės problemų. Lyginant su filosofo ankstesniais publikuotais tekstais, svarbus pasikeitimas yra tas, kad Sezemanas vietoj dalykinės ir nedalykinės nuostatos rankraštyje vartojo objektinės ir subjektinės nuostatos terminus. Sezemanas teigė, kad ne tik žmogaus, bet ir gyvos gamtos pažinimas yra galimas suspenduojant objektinę nuostatą ir suvokiant įvairias gyvybės formas kaip subjektiškos patirties raišką. Filosofas kėlė metafizinius klausimus, kurie peržengė mokslų ribas, ir siekė atsakyti į žmogaus gyvenimo prasmės ir vertybių klausimus.