Abipusis pažinimas: lietuvių ir žydų kultūriniai saitai

LTŠios rinktinės sumanymas kilo iš poreikio, rengiant akademinę Lietuvos žydų istoriją įvairiais aspektais, ypač mažiau tyrinėtos kultūros kontekstuose, pažvelgti į Lietuvos žydų istoriją, lietuvių ir žydų tarpusavio santykius, tikintis atrasti ne vien izoliuotumo, atsiribojimo, bet ir bendravimo, keitimosi patirtimi ir abipusių įtakų tendencijas. Vykdant tarptautinį Lietuvos mokslo ir studijų fondo, vėliau Lietuvos mokslo tarybos remiamą mokslinį projektą „Lietuvos žydai. Akademinė studija“ (2008–2010 m., Lietuvos istorijos institutas ir VšĮ Rytų Europos žydų kultūros ir istorijos tyrimų centras), greta kitų mažai atidesnio tyrėjų dėmesio sulaukusių Lietuvos žydų istorijos aspektų buvo išskirta iki šiol istoriografijoje per abipusio pažinimo ir lietuvių bei žydų kultūrinio bendradarbiavimo prizmę neanalizuota problema. Šios straipsnių rinktinės autorių tyrimuose abipusis pažinimas yra suprantamas kaip integrali lietuvių ir žydų tarpusavio santykių dalis, labiausiai pabrėžiant jų kultūrinius aspektus – tai žydų ar jų bendruomenės dalies įvairaus pobūdžio ir krypčių pastangos pažinti, suprasti lietuvių kultūrą, tapti aktyviais jos dalyviais ir lietuvių ketinimai susipažinti su žydų kaip bendrapiliečių kultūriniu gyvenimu ir jo laimėjimais, lygia greta lojalumo ir pilietiškumo ugdymo, bendruomenės integracijos skatinimo tikslais teikiant žinių apie lietuvių kultūrą. Atskira svarbi problema yra šio naujo, daugiausia tarpukario Lietuvoje susiklosčiusio kultūrinio reiškinio rezultatai ir jų istorinis poveikis lietuvių ir žydų santykiams. Pažinimo samprata yra perimta iš tarpukario retorikos, vienodomis prasmėmis ir konotacijomis ji buvo vartojama tiek žydų, tiek šiam tikslui pritariančių lietuvių kultūrininkų ir politikų aplinkoje, bandant ieškoti ir aptarti tinkamiausius būdus, veiksmingiausias priemones šiam tikslui pasiekti.