Rola Kościoła w życiu żołnierzy polskich internowanych na Litwie

LTŠiame straipsnyje yra analizuojamas Bažnyčios vaidmuo lenkų karininkų, internuotų Lietuvoje, gyvenime Antrojo pasaulinio karo laikotarpiu. Religinio gyvenimo problematika, Bažnyčios ir dvasininkų vaidmuo internavimo Lietuvoje metu pirmiausiai atsiskleidžia išlikusiuose negausiuose to meto įvykių liudininkų, tame tarpe ir internuotų kariuomenės kapelionų, atsiminimuose. Ikikarinėje kariuomenės struktūroje, kapeliono funkcijos atlikimas buvo numatytas kariuomenės etatais. Kapeliono etatas būdavo skiriamas visam pulkui (kartais atskiram batalionui, padaliniui), o vyresniojo kapeliono etatas – divizijai (brigadai). Tuose kariniuose daliniuose, kur nebuvo numatytas kapeliono etatas, kapeliono funkcijas atliko kapelionas iš artimiausio dalinio arba vietos kunigas iš vyskupijos ar vienuolyno. 1939 m. kapelionai jau buvo skiriami kiekvienam kariuomenės daliniui, ir jiems buvo leista sekmadieniais ir per šventes du kartus laikyti šv. Mišias. Lenkų karininkams, kovojantiems su dviem priešais, religija turėjo ypatingą reikšmę. Net netikintieji ar nepraktikuojantys per ekstremalias situacijas atsigręždavo į tikėjimą ir kapelionus, kurie padėdavo ištverti sunkius momentus. Didžiulis kapelionų nuopelnas – lenkų karininkų dvasios pakėlimas ne tik karo lauke, bet ir karo belaisvių bei internuotųjų stovyklose. Iš pradžių religinio gyvenimo organizacija užsiėmė patys internuotieji. Mišios ir bažnyčios buvo vietos, kuriose internuotieji manifestavo savo patriotizmą ir tvirtą nusistatymą Lietuvos valdžios atžvilgiu. Vilniaus vyskupo dėka, veikė religinė biblioteka.

ENThe article analyses the role of the Church in the life of Polish soldiers sent to serve in Lithuania during WWII. The issue of the religious life and the role of the Church and the clergy in the life of the interned soldiers are revealed in recollections of witnesses to those events. In the pre-war military structure, there was a position for a provided for in military establishments. The position of a chaplain was specified for the whole regiment (sometimes for a separate battalion, division), and the position for a senior chaplain was specified for a division. In those military divisions, where no position of a chaplain was provided for, the functions of a chaplain were performed by a chaplain from the nearest division or a local priest from a diocese or a monastery. In 1939, the position of a chaplain was specified for every division, and these chaplains were allowed to visit the Holy Mass on Sundays and on holidays. Religion had a significant meaning for Polish soldiers fighting against two enemies. Even non-believers or those who did not practice any religion, tuned to the faith and chaplains, who helped survive through difficult times. The major contribution of chaplains is the spiritual support they provided not only in the battlefield, but also in camps of war prisons. At first, the interned persons themselves organised their religious life. Holy liturgies and churches were the places where they manifested their patriotism and firm attitudes towards the Lithuanian authorities. A religious library was operating due to the efforts of the Bishop of Vilnius.