Kościół katolicki na Wileńszczyźnie w walce o niepodległość Polski w latach 1939-1940

LTStraipsnio chronologinės ribos – 1939 m. rugsėjis – 1940 m. rugpjūtis, t. y. tas metas, kai Lietuva buvo okupuota sovietų kariuomenės ir buvo paskelbtas Lietuvos prijungimas prie Sovietų Sąjungos. Tuo metu Vilniaus krašte (Vilnijoje) formavosi lenkiškas konspiracinis planas dėl nepriklausomybės. Ši konspiracinė veikla gali būti skirstoma į kelis etapus. Vilnija suprantama kaip didžioji dalis Vilniaus vaivadijos ir dalis Naugarduko vaivadijos. Šis regionas išsiskyrė jame gyvenančių žmonių kalbos, religijos ir netgi rasinio pobūdžio vienalytiškumu. Daugumoje tai buvo lenkai, lietuviai, žydai ir baltarusiai. Miestuose ir miesteliuose egzistavo žymus procentas žydų. Be to, Vilnijoje gyveno ir keletas procentų rusų. Katalikiška saviidentifikacija vaidino svarbų vaidmenį. Daliai lietuvių visuomenės identifikavimasis su Katalikų Bažnyčia buvo lygiavertis saviidentifikacijai su Lietuvos valstybingumu, tautiškumu. Sovietų kariuomenės daliniai užėmė Vilnių rugsėjo 19 d. Miestas buvo atiduotas be kovos. Pirmomis sovietų okupacijos dienomis bažnyčios ir vienuolynų pastatai tapo prieglobsčiu jau mieste gyvenantiems ir į miestą atvykstantiems kariams. Tose Vilnijos teritorijose, vėliau nepatekusiose į Lietuvos sudėtį, prasidėjo lenkų visuomenės persekiojimas. Konspiracinė organizacija formavosi greta politinių partijų. Straipsnyje yra analizuojama šios organizacijos struktūra, veikla, Katalikų Bažnyčios svarba kovojant dėl nepriklausomybės.

ENThe article covers the period from September 1939 to August 1940, i.e. the period when Lithuania was occupied by the Soviet Army and the annexation of Lithuania to the Soviet Union was announced. At that time, a conspiracy (independence) plan was being developed in the region of Vilnius. These conspiracy activities are divided into several stages. Vilnija is considered to be the major part of the Voivodship of Vilnius and part of the Voivodship of Novahrudak. The region stood out for the homogeneity of its people’s language, religion and even race. The majority of these people were Poles, Lithuanians, Jews and Belarusians. A great many of Jews lived in cities and towns. In addition, several per cent of Russians lived in Vilnija. Catholic self-identification played an important role. For part of Lithuanians, social identification with the Catholic Church was equal to self-identification with the statehood of Lithuania. The Soviet Army occupied part of Vilnius on 19 September. The city surrendered without fights. During the first days of the occupation, churches and monasteries served as shelters for soldiers arriving and leaving in the city. Those territories of Vilnija, which were not included into Lithuania, faced oppressions of the Polish society. The conspiracy organisations was emerging along with political parties. The article analyses the structure of this organisation, its activities, and the importance of the Catholic Church in the struggle for independence.