Relacje społeczne, narodowe i religijne na Kresach Północno-Wschodnich w I połowie XX w. w świetle wspomnień

LTBarbara Kubis kultūros sąvoką apibrėžia kaip gyvenimo būdą, pažiūras, idealus, tautinį sąmoningumą bei religingumo laipsnį ir mastą. Abipusių ryšių tarp valstybinių ir bažnytinių institucijų bei tautiškumo kūrimo analizė, tautinio sąmoningumo pasireiškimas yra svarbus tyrimų laukas mokslininkui. Straipsnyje yra analizuojama Abiejų Tautų Respublikos rytinių teritorijų gyventojų padėtis tautiniu ir religiniu aspektais. Tokia įdomi perspektyva leidžia detaliau susipažinti su pasienyje / paribyje gyvenusių žmonių kasdieniniu gyvenimu. Gyventojų opinija ir pažiūros priklauso nuo dviejų faktorių. Vienas iš jų – tai visuomenės viešoji nuomonė, o antrasis – Bažnyčios daroma įtaka. Šie du faktoriai vienas su kitu buvo glaudžiai persipynę, juo labiau pasienio teritorijoje. Kresai – rytinių teritorijų gyventojai – katastrofą patyrė per Antrąjį pasaulinį karą. Masiniai trėmimai, masinės hitlerinės egzekucijos (ypatingai žydams), krauju paženklintos partizanų kovos ir, galų gale, Raudonosios Armijos įžengimas sąlygojo kresų judėjimą į vakarines teritorijas. Straipsnyje autorė remiasi atminimo literatūra, t. y. tekstais, rašytais iš laiko distancijos, ir turinčiais atsiminimų, kronikų bruožų. Autobiografinių įrašų daugiausiai paliko politikai, rašytojai, karininkai, kunigai, mokytojai ir žemvaldžiai. Analizuotos literatūros rezultatai atskleidė vienos tautybės gyventojų, išpažįstančių tą pačią religiją, padėtį. Autorės teigimu, būtina tirti ir kitus bei juos lyginti.

ENBarbara Kubis defines the concept of culture as a lifestyle, attitudes, national self-awareness and the degree and scope of religious beliefs. The analysis of the mutual relations between state and religious institutions and the establishment of nationalism, the expression of national self-awareness is an important field of research for a scientist. The article analyses the situation of residents of eastern territories of the Republic of the Two Nations with regard to the national and religious aspects. Such an interesting perspective allows to deeper familiarise with the everyday life of people living in the border/periphery territories. The attitudes and beliefs of residents depend on two factors. The first factor is the social opinion, and the second factor is the influence of the Church. These two factors are intermingled, and especially in the border territory. Residents of eastern territories experienced the catastrophe during WWII. Mass deportations, mass Hitler executions (especially with regard to the Jews), bloody guerrilla wars, and, finally, the entry of the Red Army determined the retrieval of these residents to the western territories. The article is based on commemorative literature, i.e. texts produced from the distance of time, which have the features of chronicles and recollections. Autobiographic notes were mostly left by politicians, writers, military men, priests, teachers and landowners. The results of the literature analysis have revealed the situation of the residents of one nation confessing the same religion. The author believes that it is necessary to analyse other nations and compare them.