LTPo 1859 m. lietuviai plūdo į Ameriką, sukurdami vieną didžiausių europiečių diasporą. 1899 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose gyveno apie 275 000 lietuvių, o Pirmojo pasaulinio karo išvakarėse jų skaičius išaugo iki 500 000. Išeiviai iš Lietuvos ne iš karto ėmėsi organizuoti kultūrinę ir muzikinę veiklą. Pirmieji emigrantai buvo daugiausia kaimo žmonės, kurių nepaveikė nei pirmosios carinės Lietuvos mokyklos, nei pirmieji lietuviški laikraščiai. Dauguma jų buvo menko išsilavinimo arba visai jo neturėjo. Tačiau tarp pirmųjų emigrantų buvo muzikantų, dainininkų ir šokėjų, kai kurie atsivežė ir savo smuikus, koncertinas ar klarnetus. Jie galėjo organizuoti vakarėlius jų gyvenamosiose vietose po sunkių dienos darbų. Taip kaimo muzikantai tapo pionieriais, pradėjusiais skleisti lietuvišką muziką tarp savo tėvynainių ir net tarp kitų tautybių žmonių. Jie paklojo pamatą muzikinio gyvenimo raidai ir naujai epochai, kuri prasidėjo įsteigus lietuvių parapijas, draugijas, chorus ir orkestrus. Galų gale, šie buvę kaimo muzikantai vadovavo orkestrams ir chorams. Jie dirbo mokytojais ar vargonininkais ir taip klojo pagrindą lietuviškai-amerikietiškai kultūrai vystytis, kuri prieš paskelbiant Lietuvos nepriklausomybę, pasižymėjo intensyvumu ir įvairove. Straipsnyje analizuojamos lietuvių emigrantų muzikinės bendruomenės, vargonininkų muzikinė veikla, lietuvių muzikinės grupės, chorai, koncertinė veikla, muzikinio švietimo ypatumai, muzikinės kompozicijos, publikacijos ir įrašai.
ENAfter 1859, Lithuanians flew to America thus creating one of the major European diaspora. As on 1899, 275,000 Lithuanians lived in the United States of America, and on the eve of World War II, the number of Lithuanians residing in the States reached 500,000. Lithuanian emigrants did not rush into organising cultural and music activities. The first emigrants were mostly rural residents not affected by first tsar schools in Lithuania or first Lithuanian newspapers. The majority of them were poorly educated or not educated at all. However, there were musicians, artists and dancers among the first emigrants. They brought with them their violins, concertinas or clarinets. They organised parties at their places of residence after their hard working day. This way, rural musicians became pioneers disseminating Lithuanian music among their fellow countrymen and even among people of other nationalities. They laid the foundation of the development of music life and new epoch, which started with the establishment of Lithuanian parishes, fellowships, chores and orchestras. Eventually, these former rural musicians led orchestras and chores. They worked as teachers or organists thus laying the foundation of the development of the Lithuanian–American culture, which, before the announcement of independence of Lithuania, was very intensive and versatile. The article analyses activities of the music community of Lithuanian emigrants, organists, Lithuanian music groups, chores, concert activities, peculiarities of music education, music compositions, publications and records.