Language shift in Lithuania, 1850-1900: a reinterpretation

LTAntroji XIX amžiaus pusė buvo intensyvių kalbinių permainų Lietuvoje metas. Šiuo laikotarpiu, daugelio tyrinėtojų nuomone, įvyko daugumos Lietuvos gyventojų kalbinis persikeitimas iš lietuvių į lenkų kalbą. Teigiama, kad visuomenės lenkėjimas buvo toks intensyvus, kad lietuvių kalbai buvo iškilusi reali išnykimo grėsmė. Straipsnyje siūloma alternatyvi kalbamojo laikotarpio lingvistinės situacijos interpretacija, kurią paskatino ankstesniųjų tyrimų nesugebėjimas atskleisti kompleksinio įvairiapusių taksonominių, geografinių ir sociologinių aplinkybių nulemto minėto persikeitimo vaizdo. Naujas žvilgsnis į XIX amžiaus antrosios pusės Lietuvos socialingvistinę situaciją leidžia daryti prielaidą, kad visuminis kalbinis paveikslas buvo daug nuoseklesnis, nei paprastai manoma. Vilniaus daugiakalbiškumas taip pat yra vienas argumentų, paneigiančių tradiciškai suprantamą kalbinio persikeitimo idėją, kaip vienos kalbos atsisakymą vardan kitos. Iš tiesų situaciją lėmusios aplinkybės buvo daug kompleksiškesnės ir apėmė ne tik tradicinį kalbinį persikeitimą, bet ir „lingue franche“ – universaliosios bendravimo kalbos tarp skirtingų tautybių asmenų – radimąsi ir prisitaikymą, taip pat tarmių modifikacijas. Apibendrinama, kad žmonių požiūrį į kalbą, kurią jie vartoja, lemia daugybė aplinkybių, nepriklausančių nuo grynai lingvistinių faktų, t. y. socialinė klasė, padėtis, tikėjimas, gyvenamoji vieta. Todėl svarstymai apie kalbinį persikeitimą turėtų apimti ir požiūrio į kalbą bei kitus ekstralingvistinius aspektus.

ENThe second half of the nineteenth century was a period of particularly intense linguistic change in Lithuania. This period has generally been viewed as one in which a shift was taking place among many speakers from Lithuanian to Polish, in such numbers that the very survival of the Lithuanian language was under threat. However, an alternate interpretation is possible when one considers that previous researchers failed to deal in sufficient complexity with important taxonomical, geographical, and sociological aspects of this alleged shift. This article proposes a reinterpretation of the sociolinguistic situation in Lithuania at that time, suggesting that the overall linguistic picture was much more stable than has often been supposed.