Kościoły a Zarząd Cywilny Ziem Wschodnich

LTAptariami Lietuvos centriniame valstybės archyve bei Varšuvos ir Vilniaus dviejų bibliotekų rankraščių skyriuose autorės rasti dokumentai, kuriuose atsispindi 1919–1920 m. tikybiniai santykiai Rytų žemių civilinės valdybos teritorijoje. Esminį vaidmenį čia turėjo Romos Katalikų Bažnyčia, kuriai straipsnyje skiriama daugiausiai vietos, ir Pravoslavų Bažnyčia. Šioje teritorijoje dar veikė unitai, marjavitai, tikybos požiūriu išsiskyrę karaimai, totoriai, evangelikai, evangelikai reformatai.Straipsnyje iškeliama atskirų smulkmenų istorijoje svarba, kai jos lyg tai ir neatrodo tokios reikšmingos amžininkams, bet už jų neretai slypi dideli dalykai, išryškėjantys vėliau. Remiantis istorijos šaltiniais per atskirus faktus, įvykius, dokumentus, atskleidžiami platesni tuometinių istorinių realijų sąryšiai. Pavyzdžiui, nagrinėjama, kodėl Vilniaus vyskupas Jurgis Matulaitis lenkų akimis žiūrint buvo laikomas kontroversiškai vertinama asmenybe.Tikroji nepasitikėjimo juo priežastis buvo vyskupo nesipriešinimas lietuvių nacionalistiniam veikimui per bažnyčias ir parama baltarusių katalikams, siekiantiems turėti bažnytines apeigas baltarusių kalba. Lenkų valdžia buvo informuojama apie kunigų litvomanų antivalstybinę agitaciją. Lietuvių pusė savo ruožtu spaudoje kaltino lenkų kunigus kišantis į politiką endekų eilėse. Kita svarbi iškeliama problema – bažnytinės nuosavybės klausimai, kurie buvo ypač aktualūs vykdant revindikacijos politiką Pravoslavų Bažnyčios atžvilgiu, kas buvo ypač jautru baltarusių gyvenamose teritorijose. Nagrinėjami šios problematikos teisiniai aspektai.

ENThis article discusses the documents, found by the author in Lithuanian Central National archive and the manuscript section of two libraries in Warsaw and Vilnius, which reflect religious relationship in territories of the Civil Board of East lands in 1919-1920. The central role here was played by the Roman Catholic Church, which is mostly addressed in this article, and the Orthodox Church. Ukrainian Greek Catholic Church, Mariavite Church, Crimean Karaites peculiar in their religious view, and Continental Reformed Church were also active in this territory. This article highlights the importance of certain details in history, not regarded as important to their contemporaries, but often carrying an important message, which becomes clear only later in history. Based on the sources of history, broader relations between historic realities of this period are disclosed through individual facts, events and documents. For instance, it is discussed, why Jurgis Matulaitis, the bishop of Vilnius, was regarded as a controversial personality by the Polish. The real reason behind this distrust was his conformity with Lithuanian nationalist movement through churches and his support to Belarus Catholics, who sought religious services in Belarusian language. Polish authorities were informed about the anti-state agitation of Litvoman priests. On the other hand, using the press Lithuanians were accusing Polish priests of interfering in National Democracy’s politics. Another important problem is the question of church’s property, which was especially relevant implementing the revindication policy towards the Orthodox church, which was a very delicate issue in the Belarusian populated areas. The legal aspects of this issue are examined.