Мiжканфесiйныя шлюбы магнатэрыi ВКЛ y XVI-XVII стст.: на прыкладзе роду Радзiвiлаў

LTLDK teritorijoje gyvavo kelios krikščionių religinės bendruomenės, ir dėl to santuokos tarp skirtingų konfesijų didikų šeimų nebuvo retas reiškinys. Tradicinėje bajorų šeimoje viskas priklausė nuo vyro, bet skirtingoms konfesijoms priklausiusių sutuoktinių teisinė padėtis skyrėsi nuo šeimų, kuriose vyras ir žmona priklausė tai pačiai religinei bendryuomenei. Radvilų giminėje tradicija tuoktis skirtingų konfesijų nuotakai ir jaunikiui atnaujinta XVIII a. Tuo metu mišrių santuokų praktika susijusi su tuo, kad Radvilos faktiškai buvo ne tautinės (valstybinės) aukštuomenės dalis, o priklausė visos Europos elitui. Jie giminiavosi su įvairių šalių karalių ir kunigaikščių šeimomis, ir konfesinė priklausomybė buvo net mažiau reikšminga negu reformacijos laikotarpiu. Galima teigti, kad magnatai XVI-XVII a. tuokdamiesi pirmiausia galvojo apie giminės interesus ir materialinę naudą. Tai, kad būsimieji sutuoktiniai priklausė skirtingoms konfesijoms, nelaikyta neįveikiama kliūtimi santuokai sudaryti. Renkantis nuotaką didikui labiau rūpėjo išrinktosios tėvo politinės pažiūros ir svoris. Tai nereiškia, kad konfesinė priklausomybė nebuvo svarbi. Tiesiog ne pirmaeilis dalykas dairantis nuotakos. Būdingas Elžbietos Ostrogiškės atvejis: jos tėvas stačiatikis, motina katalikė, du vyrai protestantai, o pati visą amžių liko katalikė. Nors dažnai moterys ir pakeisdavo savo ikivestuvinę konfesiją. Tas pat pasakytina ir apie didikų santuokas su valdančiųjų Europos monarchų šeimų atstovais.

ENSeveral Christian religious communities existed in the territory of the Grand Duchy of Lithuania, and therefore, marriages among noble families of different confessions were not a rare phenomenon. All matters in a traditional noble family were dealt with by men; however, the legal status of spouses of different confessions differed from the one families with husband and wife belonging to one confession had. The Radziwiłł family had its tradition of marrying brides and grooms of different confessions renewed since the 18th century. The then practice of mixed marriages was related to the fact that the Radziwiłł family was not merely a part of the national (state) nobility. It belonged to the elite of the whole of Europe. They intermarried with ducal and royal families from different countries, and the matter of confession became even less important than it was during the Reformation. It can be stated that barons of the 16th–17th centuries, when concluding marriages, were primarily concerned with their family’s interests and material gain. The fact of future spouses belonging to different confessions was not considered as a formidable obstacle for marriage. When choosing a bride, a nobleman was concerned with her father’s political attitudes and authority. This does not mean that the matter of confession was not important. Nevertheless, it was not a matter of primary importance when choosing a bride. The life Elizaveta Ostrogska perfectly illustrates the case: she had an Orthodox father and a Catholic mother, her two husbands were Protestant, and she remained Catholic for the whole life. However, women often changed their premarital confession. The same could be stated about marriages among noblemen and European royal family members.