LTKnygoje aptariama žymiausio lenkų romantizmo poeto Adomo Mickevičiaus kūryba (1798-1855). Didžiausias dėmesys skiriamas mitinės vaizduotės simbolikai ir XIX a. istorijai, taip pat santykiui tarp sacrum ir istorinės tvarkos idėjos. Knygos medžiaga grupuojama į tris stambias temines dalis ir devynis skyrius. Juose atskleidžiama Mickevičiaus aistra istorijai ir jo bandymai rašyti istoriografinius veikalus, kurių dauguma pasibaigė nesėkme, poeto nepasitikėjimas mito kategorija, kuri jo svarstymuose keičiama pasakos, pasakėčios ar legendos sąvoka. Nemažas dėmesys skiriamas Mickevičiaus Prancūzų kolegijoje skaitytų paskaitų poetinei ir mitinei struktūrai, pateikiama detali pirmosios Mickevičiaus, kaip slavistikos profesoriaus, paskaitos analizė. Analizuojama Mickevičiaus slavų šventybės vaizdinių ikikrikščioniškuoju laikotarpiu koncepcija, jų sąsaja su protoindoeuropietiškais tikėjimais ir kelias iš Indijos į Europą. Atskiras skyrius skiriamas Mickevičiaus Vilniui – miestui, jo įvaizdžio simbolikai ir mitologijai – turėjusiam didelę įtaką poeto vaizduotei ir kūrybai, aptarti. Paskutiniame skyriuje formuluojama mintis, jog Mickevičius buvo svarbiausias ir pagrindinis lenkų kultūros globėjas ir puoselėtojas XIX a., taip pat keliamas klausimas, kaip į autoriaus kūryba turėtų būti žvelgiama šiandien – postmoderniu žvilgsniu, iš literatūros istorijos perspektyvos ar egzistenciškai? Knyga yra komparatistinio pobūdžio, įtraukianti mažai tyrinėtus Mickevičiaus darbus, tokius kaip paskaitos Lozanoje ir Paryžiuje, kūrėjo istorinius veikalus bei jo asmeninius laiškus.
ENThe book discusses works by a famous Polish poet Adam Mickiewicz (1798–1855). The major attention is focused on the symbols of mythical imagination and the history of the 19th c., as well as on the relation between sacrum and the idea of historical order. The material of the book is grouped into three big parts and nine sections. The reveal Mickiewicz’s passion for history and his efforts to write historiographical works, the majority of which were unsuccessful, the poet’s distrust with the category of myth, which is his contemplations is replaced with the concept of a fairy-tale or legend. A great deal of attention is dedicated to the poetical and mythic structure of lectures he delivered in France, and a detailed analysis of his first lecture as a professor of Slavic studies. The concept of Slavic deity images in the pre-Christian period as well as their relation with proto-Indo-European beliefs and the path from India to Europe are analysed. A separate section is dedicated to Mickiewicz’s Vilnius, i.e. the city, the symbols and mythology of its image, which had a great impact of the poet’s imagination and creative works. The last section develops a thought that Mickiewicz was the most significant and main fosterer of Polish culture of the 19th c. It also discusses the question as to who the poet’s works should be approached today. The book analyses Mickiewicz’s works which were little discussed before, such as his lectures in France, his historical works and personal letters.