Kultūros pre-tekstų atmintis šiuolaikinio vokiečių lyriko Durso Grünbeino eilėraštyje "Prie Baltų jūros"

LTDurso Grünbeino triptikas „Prie Baltų jūros“, dedikuotas lietuvių rašytojui Tomui Venclovai, analizuojamas aktualių debatų apie literatūros ir atminties sąveiką kontekste. Kūrinyje išryškėja teoretikės Renates Lachmann intertekstualumo kaip „literatūros atminties“ principas, t. y. teksto ryšys su kultūros prie-tekstais. Vokiečių autorius, laiko pjūvio principu kurdamas nuorodas į istorinius įvykius ir asmenis, estetinėmis priemonėmis apmąsto XX amžiaus istoriją: totalitarizmą, emigraciją, kultūrinio tapatumo ir atminties naikinimą. Kūrinys išsiskiria perspektyvų ir prasmių gausa, čia kultūros pre-tekstai ne tik adaptuojami, bet ir transformuojami. Julijos Kristevos išskirtų teksto/pre-teksto ir autoriaus/skaitytojo dimensijų sankirtose atsiveria naujos prasmės: eilėraštyje tarsi palimpseste persidengia skirtingos laiko ir erdvės kategorijos, atidengiami įvairūs istorijos sluoksniai persipina su skaitytojo, taip pat rašytojų Durso Grünbeino ir Tomo Venclovos asmeninių patirčių lauku bei atmintimi. Savo kūriniu Dursas Grünbeinas siekia sugrąžinti į vokiškai kalbančio skaitytojo sąmonę ilgai užmarštyje laikytą Pabaltijo regioną ir jo daugiakultūrį tapatumą. Šis eilėraštis yra unikali dviejų rašytojų – Durso Grünbeino ir Tomo Venclovos – susitikimo ir dialogo „vieta“. Kūriniu pasisakoma prieš istorijos deformaciją, užmarštį, pabrėžiama atminties ir kosmopolitiškumo svarba. Abu autoriai, laikydami poeziją „vaistu nuo amnezijos“, akcentuoja literatūros vaidmenį analizuojant atminties ir praeities procesus.

ENDurs Grünbein's triptych "Am Baltischen Meer", dedicated to Lithuanian writer Tomas Venclova, is analyzed in the context of current debates about the interaction between literature and memory. he work reveals theorist Renate Lachmann's principle of intertextuality as "literary memory", i. e. text connection with the cultural pre-texts. Creating links to historical events and people, the author employs esthetic means to reflect the history of the twentieth century: totalitarianism, emigration, destruction of cultural identity and memory. he poem is characterized by the abundance of perspectives and meanings, where the cultural pre-texts are not only adapted, but also transformed. The intersections of text/pre-text and author/reader dimensions, which are highlighted by Julija Kristeva, open up new meanings: different categories of time and space overlap in the poem; various historical layers are unveiled and further complemented with the personal experiences. Durs Grünbein intends to revive the long forgotten Baltic region and its multicultural identity in the consciousness of a German reader. his poem is a unique dialogue "place" for the two writers: Durs Grünbein and Tomas Venclova. It argues against the deformation of history and asserts the importance of memory and cosmopolitanism. Both authors considering the poetry to be a "medicine against amnesia", emphasize the role of literature in analyzing the processes of memory and history.