Istorijos mokslo ir audiovizualinės istorijos santykis Lietuvoje: nuotolio mažėjimas?

LTStraipsnis yra skirtas istorijos mokslo ir audiovizualinės istorijos santykio Lietuvoje atskleidimui. Tyrimo išeities tašku yra teiginys, jog Lietuvoje 1988–2005 metų laikotarpiu pastebimos dvi tarpusavyje menkai bendradarbiaujančios stovyklos – istorikai profesionalai ir kino/TV kūrybiniai specialistai. Straipsnyje įrodinėjami šie teiginiai: 1) bendradarbiavimo tarp istorikų profesionalų ir kino/TV specialistų stoka kyla dėl specifinės istorikų pozicijos medijų kultūros atžvilgiu ir dėl savitos kinematografinės tradicijos bei kinematografininkų mentaliteto trajektorijų; 2) istorikų vaidmens kino ir televizijos kūryboje padidėjusi svarba susijusi tiek su audiovizualinės komunikacijos specialistų (kūrėjų ir juos “kontroliuojančių” kritikų), tiek su istorikų savivokos pokyčiais; 3) specialistų abipusio nuotolio mažėjimas turi didžiulės įtakos pačios audiovizualinės istorijos pobūdžiui. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Istorijos mokslas; Audiovizualinė istorija; Audio-visual history.

ENThe article is aimed at discussing the relation between the science of history and audiovisual history in Lithuania. The starting point of this study is the assertion that there were two groups with poor mutual cooperation in Lithuania in 1988-2005, namely – professional historians and cinema/TV creative specialists. The article tries to prove the following assertions: 1) lack of cooperation between professional historians and cinema/TV specialists was determined by a specific position of historians on media culture and by distinctive cinematographic traditions and cinematographs’ mentality; 2) the increased importance of the role of historians in cinema and television is related with changes in the self-consciousness of audiovisual communication specialists (creators and critics “controlling” them) and of historians; 3) the narrowing of the gap between the specialists has strong influence on the nature of audiovisual history itself.