Ar religija išgyvena renesansą? Konstituciniai sąžinės laisvės ir religijos laisvės pagrindai bei religijos laisvės įgyvendinimas Lietuvoje

LTPastaruoju metu neretai kalbama apie vis didėjant religijos vaidmenį visuomenėje, įvairiai, neretai prieštaringai, interpretuojamos religinių organizacijų įtakos ribos valstybės gyvenime. Teismuose daugėja prašymų, susijusių su sąžinės ir religijos laisve. Todėl vis aktualiau tampa nagrinėti ir religines vertybes, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, atskleisti valstybės ir Bažnyčios atskirumo, religijos laisvės ir Bažnyčios autonomijos principus. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas keturis kartus (1994, 1995, 2000, 2007 m.) yra tyręs nuostatų, įvairiais aspektais reglamentuojančių religijos ir sąžinės laisvę, atitiktį Konstitucijai arba aiškinęs ankstesnes savo doktrinines nuostatas religijos laisvės aspektais. Straipsnyje, išsamiai analizuojant konstitucinę jurisprudenciją, Europos Žmogaus Teisių Teismo, Europos Teisingumo Teismo praktiką, siekiama atkleisti sąžinės laisvės ir religijos laisvės sampratos pokyčius Lietuvoje istoriniu laikotarpiu iki 1992 m., išanalizuoti 1992 m. Konstitucijos nuostatų, įtvirtinančių sąžinės laisvę ir religijos laisvę, turinį. Analizuojant konstitucinę jurisprudenciją, akivaizdu, jog laikomasi esminio principo, jog valstybės institucijos neturi teisės kaip nors reguliuoti, koks turėtų būti asmens tikėjimas, jos privalo gerbti asmens sąžinės laisvę ir religijos laisvę, sukurti sąlygas įgyvendinti ši laisvę. Taigi pagal Konstitucinio Teismo doktriną nei teisė pasirinkti religiją arba tikėjimą, nei teisė išpažinti kurią nors religiją ar tikėjimą nėra niekaip varžoma.

ENThe first part of the present article examines the change in the concept of freedom of conscience and freedom of religion in the historical period in Lithuania, discloses the essence of freedom of conscience and freedom of religion in the 1992 Constitution of the Republic of Lithuania, and deals with the defence of religious values in the doctrine of the Constitutional Court of the Republic of Lithuania. The article presents the analysis of the imperatives, and in certain situations - the discretion, implied by the Constitution with regard to law-making subjects in the course of regulation of ways of the expression of freedom of conscience and freedom of religion, as well as the efficiency of implementation of the constitutional provisions and provisions of international agreements, which are related with freedom of religion, by means of legal acts of lower power.