Bernardiniškojo dvasingumo ženklai vieno konvento istorijoje

LTRecenzijoje aptariama Rūtos Janonienės knyga „Bernardinų bažnyčia ir konventas Vilniuje“ (2010), atverianti Vilniaus bernardiniško palikimo turinį. Istorinės žinios rinktos labai kruopščiai, nemažai vertingų faktų atrasta Lenkijos provincijos konventams skirtose publikacijose. Knygoje pristatoma bernardinų vienuolija, aiškinamasi, koks jos santykis su kitomis pranciškoniškomis atšakomis, pasakojama, kaip šio ordino atstovai atsirado Vilniuje. Įsigilinus į bernardinišką pasaulį, kai kuriais atvejais kiek suabsoliutinamas šios vienuolijos indėlis į katalikybės tradicijas. Vilniaus bernardinų istorija parašyta menotyrininkės, tad dailės kūriniai joje prabyla ne mažiau iškalbingai nei knygos tekstas. Pristatydama Vilniaus vienuolyno meno lobyną Janonienė laikėsi chronologinio kontekstualumo principo, paskirų kūrinių ar jų grupių aptarimą įterpdama į konvento istorijos pasakojimo tėkmę. Pasirinkta struktūra atitinka autorės tikslą – pateikti dailės vertybes kaip vizualią bernardiniško pamaldumo išraišką, glaudžiai susijusią su konkrečios vietos istorija ir dvasingumo tradicijos raida. Didžiulis darbas nuveiktas aiškinantis XVII–XVIII a. tapytų, vienuolyno koridorius puošusių paveikslų siužetus. Konvento galerijos paveikslų analizė yra viena įdomiausių monografijos dalių. Iš esmės vyrauja ikonografinis tyrimas. Vienas didžiausių autorės nuopelnų – po visą Lietuvą išblaškytų, kadaise bernardinams priklausiusių dailės kūrinių paieškos.

ENThe review discusses book “Bernardine Church and Convent in Vilnius” (2010) by Rūta Janonienė revealing the content of Vilnius Bernardine legacy. Historical knowledge was collected very carefully, a number of valuable facts was discovered in publications addressed to convents of the Polish province. The book presents the Bernardine order, examines its relationship with other Franciscan branches, tells how representatives of this order appeared in Vilnius. Having delved deeply into the Bernardine world, the contribution of this order to Catholicism’s traditions is made absolute in some cases. History of Vilnius Bernardines is written by the art critic, therefore, works of art in it speak no less eloquently than text in a book. When presenting the treasury of art of the Vilnius monastery, Janonienė followed the principle of chronological contextuality, inserting the discussion of individual works or their groups into the narrative flow of the Convention’s history. The selected structure corresponds to the author’s objective – to present valuables of art as the visual expression of Bernardine piety closely related to history of a specific place and development of the spirituality tradition. Huge amount of work was done in examining scenes of 17-18th c. paintings which decorated monastery corridors. The analysis of paintings of the convention’s gallery is one of the most interesting parts of the monograph. Iconographic research prevails as a matter of fact. One of the greatest merits of the author – search for works of art which once belonged to the Bernardines and which are currently dispersed throughout Lithuania.