Dalia Vasiliūnienė. Žemaičių Kalvarija : piligriminio centro istorija ir dailė XVII-XIX a

LTD. Vasiliūnienės monografija – dar viena puiki senosios vienuolijos, bažnyčios ir piligriminio centro istorinė apybraiža. Autorė demonstruoja profesinį dailėtyrininkės gebėjimą, pasitelkiant formalią dailės kūrinio, jo formos analizę, nustatyti atskirų dailės paminklų ir religijos reikmenų sukūrimo laiką, jų kilmę. Mokslinių publikacijų kontekste autorei imantis dar vienos monografinio pobūdžio studijos apie Žemaičių Kalvarijos istoriją ir dailės paminklus, reikėjo rasti savo požiūrio tašką ir nenugrimzti ankstesnių tyrimų sraute. Akivaizdu, kad rašydama apie Žemaičių Kalvarijos vienuolyno ir Kryžiaus kelio komplekso istoriją, ji siekė išryškinti architektūros ir dailės paveldą, todėl įvertino Žemaičių Kalvarijos kompleksą piligriminių centrų Europoje kontekste, atskleidė pirminį Kryžiaus kelio komplekso sumanymą, rekonstravo dominikonų suformuotą interjero ikonografinę programą, apžvelgė šios programos įgyvendinimo, kūrimo kelią. Monografijos autorė daug dėmesio skyrė pamaldumo tradicijoms XVII a. viduryje, vyskupo Jurgio Tiškevičiaus indėliui į jo paties sumanytą ir įsteigtą piligriminio centro formavimą, akcentuodama Jėzaus kančios ir Švč. Mergelės Marijos kultus. Knyga tarsi suskaidyta į du stambius blokus – piligriminio centro istoriją ir dailę, tačiau abi dalys, glaudžiai persipindamos, ima viena kitą kartoti. Nepaisant to, D. Vasiliūnienė patikslino kai kuriuos jau publikuotus faktus ir pateikė daug naujų, šaltiniais paremtų duomenų pavyzdžiui, XVII–XVIII a. Žemaičių Kalvarijos priorų ir vienuolių, XIX a. priorų sąrašus.

ENThe monograph by D. Vasiliūnienė is one more great historical outline of the old order, church and pilgrimage centre. The author demonstrates the professional ability of an art critic to, based on the formal analysis of a work of art, its form, determine time of creation of individual monuments of art and religious accessories, their origin. In the context of scientific publications, starting one more monographic study on history and monuments of art of Žemaičių Kalvarija, the author had to find her own point of view and to not sink in the stream of previous research. Apparently, while writing history of Žemaičių Kalvarija monastery and the complex of Stations of the Cross, she sought to highlight the architectural and artistic heritage, therefore, she assessed Žemaičių Kalvarija complex in the context of pilgrimage centres in Europe, revealed the original idea of the complex of Stations of the Cross, reconstructed the iconographic programme of interior formed by Dominicans, overviewed the path of creation, implementation of this programme. The monograph’s author gave a lot of attention to devotional traditions in the middle of the 17th c., contribution of bishop Jurgis Tiškevičius to formation of the pilgrimage centre conceived and established by him emphasizing cults of Jesus’ suffering and the Blessed Virgin Mary. The book is as if divided into two major blocks – history and art of the pilgrimage centre, however, both parts, being closely interrelated, begin to repeat each other. Nevertheless, D. Vasiliūnienė clarified some already published facts and presented more new data supported by sources, e.g. lists of Žemaičių Kalvarija priors and monks of the 17-18th c. and priors of the 19th c.