Marija Matušakaitė. Portretas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje

LTDabartinė M. Matušakaitės monografija, skirta LDK portretui, skirtingai nei sovietmečiu pasirodžiusioji, sustiprinta gerokai išaugusio Lietuvos dailėtyros mokslo rezultatais. Knygą sudaro keturi skyriai, kuriuose aptariama LDK portreto raida nuo XV iki XVIII a., t. y. nuo laikų, kai buvo sukurti pirmieji dabar mums žinomi istorinių asmenybių atvaizdai iki valstybės žlugimo XVIII a. pabaigoje (nagrinėjami vien tapybos ir grafikos kūriniai). Pirmajame knygos skyriuje kalbama apie LDK portreto ištakas, pateikiami ankstyviausi XV–XVI a. pavyzdžiai. Jame bene ryškiausiai atskleidžiama sudėtinga Lietuvos kultūros paveldo būklė. Antrajame knygos skyriuje „Tarp pasaulietinės ir sakralinės dailės“ M. Matušakaitė aptaria specifinę barokinių portretų grupę, kuri bene pirmą kartą Lietuvoje taip aiškiai išskirta ir apibrėžta kaip visuma. Pro mokslininkės akis neprasprūdo su tuomete religine pasaulėjauta ir vyravusiais Bažnyčios mecenavimo, laidotuvių papročiais glaudžiai susiję religinėmis reikšmėmis praturtinti didikų, bajorų, dvasininkų atvaizdai. Trečiajame ir ketvirtajame skyriuose nagrinėjami XVII ir XVIII a. portretai. M. Matušakaitės nuomone, Lietuvos portreto istorija nuo Vakarų Europos skiriasi svarbia ypatybe: miestiečių luomas LDK, priešingai nei italų, nyderlandų ar net lenkų dailėje, buvo per menkas, kad padarytų įtaką šio žanro raidai. Didžiausią ir iškiliausią mūsų paveldo dalį sudaro didikų giminių (Radvilų, Sapiegų, Pacų, Vainų) ir iš jų kilusių Bažnyčios hierarchų portretai, tik su rečiausiomis išimtimis menine verte jiems prilygsta eilinių bajorų atvaizdai.

ENThe current monograph by M. Matušakaitė for the portrait of the Grand Duchy of Lithuania, unlike the one which appeared during the Soviet period, is strengthened by results of significantly improved science of Lithuanian art history. The book consists of four sections discussing evolution of the portrait of the Grand Duchy of Lithuania from the 15th c. to the 18th c., i.e. from the time when first images of historical figures currently known to us were created to the collapse of the state at the end of the 18th c. (only paintings and graphic works are analysed). The first section of the book tells about origins of the portrait of the Grand Duchy of Lithuania, presents earliest examples of the 15th-16th c. It most distinctly reveals the difficult condition of the Lithuanian cultural heritage. In the second section of the book “Between Secular and Sacred Art”, M. Matušakaitė discusses the specific group of Baroque portraits which is, probably for the first time in Lithuania, so clearly distinguished and described as the whole. The researcher’s eyes did not miss images of the nobility, gentry, clergy enriched with religious meanings and closely related to the religious worldview of that time and prevailing Church sponsorship, funeral customs. Third and fourth sections analyse portraits of the 17th c. and the 18th c. According to M. Matušakaitė, history of the Lithuanian portrait differs from that of Western Europe in terms of an important feature: the petty bourgeoisie in the Grand Duchy of Lithuania, in contrast to Italian, Dutch or even Polish art, was too weak to influence the development of this genre. The largest and most prominent part of our heritage consists of portraits of nobility families (the Radziwiłłs, Sapiehas, Pacs, Vains) and the Church hierarchy descending from them, images of the ordinary gentry do match them in terms of the artistic value only as rarest exceptions.