Šiuolaikinės graikų literatūros recepcija Lietuvoje

LTŠiuolaikinė graikų literatūra Lietuvoje – kol kas dar semantiškai neaiškūs „horizontai“, kuriuos stengiamasi priartinti. Tai vyksta ne tiek lyginant, bandant ieškoti tipologinių ir genetinių jungčių, kiek reflektuojant patį kitoniškumą. Tokią refleksiją galima būtų pavadinti pirminiu dialogo etapu, kai Kitas pirmiausia suvokiamas kaip „svetimas“, „tolimas“. Toks dialogiškumas yra vaisingas, nes praturtina kultūrą visiškai naujais tekstais, skatina kūrybiškumą. Didžiausias dėmesys skiriamas tiems autoriams, kurie yra sulaukę pasaulinio pripažinimo, o ypač intensyviai verčiamas Nikos Kazantzakis, – jį galima būtų pavadinti labiausiai šiuolaikinę graikų literatūrą reprezentuojančiu autoriumi. Akivaizdi tendencija, jog pasiduodama bendriems rinkos reikalavimams versti šiuo metu Europoje populiarias knygas: greičiausiai net nepaisoma, kokiai tautai priklauso autorius, svarbiausia – kiek vienas ar kitas autorius yra populiarus. Tiek šiuolaikinės graikų prozos, tiek poezijos meistrai tėra kol kas dar labai menkai teatskleisti, visiškai lieka nepažįstama šiuolaikinė graikų dramaturgija. Kita vertus, kultūrinėje komunikacijoje matyti ženklų, jog graikų literatūros tekstas nėra svetimkūnis kultūriniame Lietuvos kontekste. Į refleksijų lauką patenka tie graikų literatūros kūriniai, kurie vienaip ar kitaip sietini su patirčių panašumais. Būtent šie kūriniai labiausiai perteikia ne tai, kas „svetima“, o tai, kas „artima“, liudija apie teksto „poliglotiškumą“.

ENContemporary Greek literature in Lithuania is yet semantically unclear horizon which needs to be understood. This happens not so much as trying to find typological and genetic relations but as reflecting the otherness. This kind of reflection may be called primal stage of dialogue when the other is first of all understood as “alien”, “remote”. This kind of dialogue is fruitful because it enriches culture with wholly new texts and it motivates creativity. The major attention is drawn to those authors who have worldwide recognition, especially widely published Nikos Kazantzakis; he may be called the best representative of contemporary Greek literature. On the other hand, there are clear signs that we give in to common market demands, i.e. to translate books that are popular in Europe nowadays; it does probably make no difference what is author’s nationality, the main thing is how much one or other author is popular. Both, contemporary Greek prose and poetry are little known and dramaturgy remains absolutely unknown. The other side of the shield is that there are some signs of closer cultural communication. Greek literature is not totally alien in the cultural Lithuanian context. In this reflection field also fall these Greek literature works that are one way or another connected to common experience. Namely these works transfer not what is “alien” but what is “close”, “similar” and it suggests that texts are “polyglot”.