The Limits of dreams' kingdom: contemporary Lithuanian literature

LTStraipsnyje karalystės koncepcija suprantama kaip šiuolaikinės lietuvių literatūros mentaliteto apibrėžtis. Tiriant šiuolaikinėje literatūroje vykstančius procesus brėžiama ideologinė linija, besidriekianti nuo senovės baltų religinės vaizduotės, europinės istorijos kontekste ir panyranti modernų pasaulėvaizdį įkūnijančiuose šiuolaikiniuose tekstuose. Sapnų pasaulis yra vaizduotės kalba – ši kalba pranoksta ir apglobia pačią tikrovę. Lietuvių literatūroje sapnai paprastai sietini su dievybės žinia. Atsinaujinimo ideologija, sovietiniu laikotarpiu esmingai padėjusi filosofiškai konstruoti realybę, tampa pastebimai populiari tarp poetų, menininkų, religijos ir mitologijos tyrinėtojų. Tarpukario Rytų patirtis ir Vydūno, Vinco Krėvės ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio raštai rėmėsi autentiška chtoniškosios metakultūros refleksija. Šios kultūros įtaka, pramaišiui su Krikščionybės patirtimi, kurią įkūnija filosofinio turinio alegorijos, formavo lietuviškąjį nuolatinio atsinaujinimo idėjos variantą. Netikėčiausia sapnų genezės atvertis – karalystės idėja, kuri iškyla visose atsinaujinimo patirtyse, nepaisant vietos ir laiko apibrėžčių. Lietuvių literatūra, ypač poezija, yra lietuviškosios tautinės savimonės atrama. Okupacinio laikotarpio metu, užuot susikoncentravę ties konkrečiu literatūros sąjūdžiu, rašytojai ir menininkai kūrė asmeniniu tikėjimu paremtą individualią filosofiją. Neturėdama apčiuopiamų dvasinio patyrimo atramų lietuvių poezija apjungė skirtingas Rytų ir Vakarų pasaulėjautos ir religijos praktikas – tam, kad galėtų priartėti prie pačios sapnų šaltinio esmės.

ENThe article presents the concept of kingdom as a definition of mentality of the modern Lithuanian literature. While analysing processes in the modern literature, an ideological line stretching from the ancient Balts’ religious imagination through the context of European history to modern texts conveying modern worldviews is drawn. The world of dreams is the language of imagination – this language surpasses and embraces the reality. In Lithuanian literature, dreams are usually related the deity’s message. The ideology of renewal, which helped philosophically construct the reality in the Soviet period, becomes popular among poets, artists, and researchers of religion and mythology. The experience of the interwar East and writings by Vydūnas, Vincas Krėvė and Mikalojus Konstantinas Čiurlionis were based on the authentic reflexion of the chthonic metaculture. The impact of this culture together with the experience of the Christianity formed the Lithuanian variant of the idea of constant renewal. The idea of kingdom emerges in all experiences of renewal irrespective of definitions of place and time. Lithuanian literature, especially poetry, is the basis for Lithuanian national self-consciousness. During the occupational period, instead of focusing on specific literature movement, writers and artists created the individual philosophy based on personal believe. Without having tangible bases for spiritual experience, Lithuanian poetry united various eastern and western worldviews and religious practices in order to approach the very essence of the sources of dreams.