Казахско-литовские литературные связи

LTStraipsnyje nagrinėjami kazachų – lietuvių literatūriniai ryšiai. Teigiama, kad jie vis labiau plėtojasi, kad Kazachijos literatūrologai pateikia įdomios medžiagos apie Baltijos šalių meninio palikimo tyrimus. Teigiama, kad kol kas nėra daug archyvinės, literatūrinės, meninės ir mokslo tiriamosios medžiagos apie kazachų ir lietuvių literatūrinių ryšių ištakas, tačiau žymaus kazachų rašytojo, mokslininko ir visuomenės veikėjo Muchtaro Amarchanovičiaus Auezovo archyvuose yra išlikusi korespondencija, liudijanti apie susirašinėjimą su kolegomis iš Lietuvos. Straipsnio autorius lygina kai kuriuos kazachų ir lietuvių prozos aspektus. Daug dėmesio skiriama P. Cvirkos kūrinių analizei. Teigiama, kad XX a. dėl istorinių politinių peripetijų kazachų – lietuvių literatūriniai ryšiai buvo palaikomi per tarpininkę – rusų kalbą. Pažymima, kad tokiu būdu tiek kazachai susipažino su E. Mieželaičio, T. Tilvyčio, Just. Marcinkevičiaus, J. Avyžiaus, V. Bubnio, J. Paukštelio ir kitų kūryba, tiek ir lietuviai – su žymiausiais to meto kazachų literatais. Aptariant abiejų šalių literatūros savitumus, prieinama prie išvados, kad lietuvių proza išsiskiria vidiniu pasakojimo dinamizmu, lyriškumu, subtiliais įspūdžiais, sąmojingumu ir optimistine nuotaika, o kazachų prozai būdingas žmogaus ir pasaulio visapusiško pažinimo siekis. Rinkdamiesi vertybinius orientyrus, kazachų literatūros herojai aktyviau atskleidžia savo vidinius ieškojimus. Konstatuojama, kad lietuvių rašytojų A. Venclovos, S. Neries, R. Lankausko kūryba jau yra tapusi organiška kazachų kultūros dalimi.

ENThe paper analyses the Kazakh-Lithuanian literary relations. They are said to be increasingly developing, and Kazakh literary scientists present interesting material about the research of the Baltic artistic heritage. To date there is no much archival, literary, artistic and scientific research material about the origins of Kazakh-Lithuanian literary relations; however, the archives of a prominent Kazakh writer, scientist and public figure, Mukhtar Omarkhanuli Auezov, keep letters testifying correspondence with his Lithuanian colleagues. The author of the paper compares certain aspects of Lithuanian and Kazakh prose. A lot of attention is paid to the analysis of the works of P. Cvirka. In the 20th c., due to historical-political peripaetia, the Kazakh-Lithuanian literary relations were maintained through the intermediary, i.e. the Russian language. Thus, Kazakhs were introduced to the works of E. Mieželaitis, T. Tilvytis, Just. Marcinkevičius, J. Avyžius, V. Bubnys, J. Paukštelis and others, and Lithuanians were acquainted with the outstanding Kazakh writers. When discussing the peculiarities of literature of both countries a conclusion is drawn that Lithuanian prose could be characterised by internal dynamics of the narrative, lyricism, subtle impressions, wittiness and optimistic mood, whereas Kazakh prose could be distinguished by the aspiration of comprehensive cognition of the man and the world. When choosing value landmarks, Kazakh characters more actively reveal their internal quest. The works of Lithuanian writers A. Venclova, S. Nėris, R. Lankauskas are said to have become the organic part of the Kazakh culture.