Diskutuotinos rinkimų kampanijų finansavimo naujovės

LTPolitinių partijų ir jų kandidatų rinkimų kampanijų finansavimo lėšų paieška ir apskaita - daugiau ekonominė politinė nei „grynai" teisinė materija, kupina „povandeninių rifų", todėl sunkiai „pasiduodanti" juridiniam reglamentavimui. Šiuo požiūriu galima suprasti Lietuvos Respublikos Seime 2004- 2010 m. užsitęsusias parlamentarų diskusijas dėl 2004 m. rugpjūčio 23 d. Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo tobulinimo ir šiuo tikslu 2010 m. gegužės 18 d. priimtos naujos šio įstatymo (toliau - ir Įstatymas) redakcijos. Šios diskusijos, neišsitekusios Seimo rūmuose, peržengė jų sienas ir virto tam tikru politiniu teisiniu diskursu. Jos buvo veikiamos įvairių veiksnių, tarp jų Respublikos Prezidento V. Adamkaus iniciatyvų uždrausti juridinių asmenų aukas, televizijos interesų išsaugoti bent minimaliai joje leidžiamą politinę reklamą, politinių partijų ir joms padedančių audito įmonių suinteresuotumo, kad galutinių ataskaitų terminas būtų ilgesnis, apkaltos proceso (2004 m.) metu atsiskleidusių finansavimo aspektų irtam tikros partijos finansų baudžiamojo tyrimo atgarsių. Šiame kontekste naujos Įstatymo redakcijos perspektyva galėjo kelti abejonių ir pojūtį, kad pats jos sumanymas arba apskritai nepajėgus subrandinti Seimo narių konsensuso (kompromisinio sutarimo), arba tepajėgus įkūnyti regresą. Tačiau, kad ir kaip būtų keista, naujas Įstatymas (nepaisant išlikusių juridinių asmenų aukų, televizijoje visgi leistų „ne trumpesnių kaip 90 sekundžių agitacinių siužetų" ir daugiau nei dvigubai pailginto termino pateikti galutines kampanijos ataskaitas) pažėrė gausybę naujovių, kurios skirtos kampanijų skaidrumui ir demokratiškumui užtikrinti, todėl nusipelno teigiamo įvertinimo kaip juridinio reguliavimo šioje srityje tobulėjimo pasireiškimas.Kartu atsirado pagrindas diskutuoti dėl minėtų naujovių, jų teorinio aiškinimo ir praktinio taikymo aspektų. Tokia diskusija nepaprastai svarbi, nes minėtas Įstatymas - vienas iš kertinių viešosios (ordinarinės) teisės elementų, kuris, tarsi kodifikuotas politinis finansinio rungimosi aktas, susijęs su rinkimų įstatymais, Referendumo įstatymu, Biudžeto sandaros įstatymu, Vyriausiosios rinkimų komisijos ar Specialiiįjų tyrimų tarnybos statusą nustatančiais įstatymais, o ką jau kalbėti apie Konstituciją (2 str., 4 str., 35 str. ar 55 str.).

ENWithin a period of nearly six recent years, the Republic of Lithuania has twice revised the regulation related with the funding of political parties and their electoral campaigns. The reform implemented in 2004 was fundamental and comprehensive. It was inspired by the problematic aspects of funding (the absence of limits) which became evident during the 2003 Presidential election and their connections with the sensational impeachment procedure of April 2004. Shortly after that, on 23 August of the same year, the Seimas adopted the Law on Funding of Political Parties and Political Campaigns, and Control of Funding. The subsequent Presidential election, elections to the Seimas, local municipalities, and to the European Parliament revealed the need for further regulation, which was more or less satisfied when the Seimas adopted a new version of the abovementioned law on 15 May 2010. This version, however, has failed to implement either the proposal of Valdas Adamkus, former President of the Republic of Lithuania, to prohibit donations from legal persons or the suggestions of various politicians to dispense with political advertising on television (i.e. to prohibit it as well). On the other hand, the Seimas has managed to reach a compromise agreement over a whole range of novelties which, in essence, evidence a political will to subject the funding of political campaigns to stricter regulation and control in order to ensure elections to be more transparent and democratic.[...].