Motiejus Kazimieras Sarbievijus apie krikščioniško epo "galimybes"
LTMotiejaus Kazimiero Sarbievijaus (1595–1640) poetikos dalis „De perfecta poesi, sive Vergilius et Homerus“ („Apie tobulą poeziją, arba Vergilijus ir Homeras“) skirta epo žanrui. Čia skaitytojui pateikiamas šio traktato II knygos 5 skyriaus vertimas. „De perfecta poesi“ – didžiausias iš Sarbievijaus literatūros teorijos veikalų, kurie išliko kaip atskiri traktatai ir niekur rankraščiuose nėra įvardijami bendru „Poetikos“ pavadinimu. Tai Sarbievijaus poetikos ir retorikos kursų, skaitytų Kražių, Polocko jėzuitų kolegijų, Vilniaus akademijos auklėtiniams, konspektai – ne paties Sarbievijaus užrašyti tekstai, o jo studentų skriptai (užrašai), daryti Sarbievijui diktuojant. Literatūriniai bandymai buvo privaloma jėzuitų mokymo sistemos dalis, tad šie tekstai suvoktini ir kaip praktinės nuorodos pradedantiems autoriams. Čia publikuojama „De perfecta poesi“ ištrauka itin iškalbingai iliustruoja Tridento susirinkimo nuostatas, rekomendavusias krikščionims kūrėjams remtis ne tik antikiniais, bet ir krikščioniškaisiais šaltiniais, ypač bibliniais. Gausiais pavyzdžiais iš Šventojo Rašto autorius tarsi bando nuneigti kituose šio veikalo skyriuose dėstomus ir grindžiamus teiginius, kuriais šlovino antikinį epą, Vergilijų ir Homerą. Įkvėptųjų Biblijos autorių tekstų poetika šiame skyriuje Sarbievijaus iškeliama kaip toli pranokstanti visų Antikos poetų epikų užmojį bei jų poemų meninę vertę.
ENThe part of poetics “De perfecta poesi, sive Vergilius et Homerus” [About Perfect Poetry, or Virgil and Homer] by Motiejus Kazimieras Sarbievijus (1595–1640) is dedicated to the epic genre. The reader is provided with the translation of Chapter 5, Volume II of this treatise. “De perfecta poesi” is the largest work of literary theory by Sarbievijus, which has remained as individual treatises and has not been referred to under a common title of “Poetics” in any manuscripts. This is the synopsis of the courses on poetics and rhetoric delivered by Sarbievijus to the students of Kražiai and Polock Jesuit Colleges and Vilnius Academy; the texts have not been written down by Sarbievijus himself, but by his students listening to the lecturer. Literary attempts were a mandatory part of the Jesuit education system, thus these texts are also perceived as practical references to beginning authors. The published extract of “De perfecta poesi” particularly eloquently illustrates the provisions of the Council of Trent, which recommended Christian creators to refer not only to ancient, but also to Christian sources, in particular the Bible. By abundance of examples from the Bible, the author as if attempts to deny the arguments given and reasoned in other chapters of this work, which glorify the Ancient epic, Virgil and Homer. In this chapter Sarbievijus highlights the poetics of the texts of authors inspired by the Bible as far surpassing the scope of all Ancient epic poets and the artistic value of their poems.
