Prancūziškas žvilgsnis į lietuvių literatūrą

LTTai prancūzų kalba išleistos Thierry Laurento studijos „Prancūzų – lietuvių literatūriniai ryšiai (XIX–XX a.)“ recenzija. Autorius renkasi chronologinį požiūrį. Jo studiją sudaro penki skyriai. Šios knygos adresatas yra prancūzų skaitytojas, tad autorius, glaustai nusakydamas istorinį ir politinį literatūros kontekstą, labiau akcentuoja jo prancūziškąją pusę. Studijoje žavimasi nenuslopusia lietuvių dvasia tamsiausiais spaudos draudimo metais. Ilgėliau sustojama prie Maironio. Antrajame skyriuje konstatuojama, kad Prancūzijoje beveik nieko nežinota apie visaip varžomą lietuvių kultūros ir literatūros padėtį XIX amžiaus antrojoje pusėje. Kaip ir XIX amžiaus pradžioje, taip ir vėliau būta tik abiejų šalių kultūrinių ryšių užuomazgų, atskirų pastangų, daugiau atsitiktinumo nei nuoseklumo. Itin informatyvus skyrius apie tarpukario laikotarpį. Čia nelieka pamiršti lietuviai ar iš Lietuvos kilę kitų tautybių rašytojai, savo gyvenimą ir kūrybą tvirtai susieję su Prancūzija. Tiesioginės kultūrinio ir literatūrinio pažinimo galimybės, pasak autoriaus, nebeliko sovietinės okupacijos metais. Knygoje daroma išvada, kad per trisdešimt pokarinės sovietinės okupacijos metų Lietuvos ir Prancūzijos ryšiai labai sumenko, tapo visiškai atsitiktiniai ar pasitraukė į pogrindį. Nepriklausomybės laikotarpiu kultūrinis bendravimasi stipriai pagyvėjo, vis dėlto sunkumų dar geriau pažinti vieni kitus kyla iš daugiau kaip prieš du dešimtmečius pasikeitusios politinės, socialinės ir psichologinės tikrovės, iš komplikuoto Vakarų Europos ir buvusios komunistinės Europos susitikimo.

ENThe review concerns Thierry Laurent’s study “Prancūzų – lietuvių literatūriniai ryšiai (XIX–XX a.)” [French-Lithuanian Literary Relations in the 19th–20th C.], published in French. The author uses a chronological approach. The study consists of five chapters. The addressee of the book is the French audience; therefore, the author briefly presents the historical and political context of literature and emphasises the French aspect. The study admires the Lithuanian spirit that remained alive during the darkest years of the press ban. The author dwells longer over Maironis. The second chapter argues that the French people knew almost nothing about the restricted situation of Lithuanian culture and literature in the second half of the 19th c. Both at the beginning of the 19th c. and afterwards there were only rudiments of cultural relations between the countries, fragmentary efforts and more coincidence than consistency. The chapter on the interwar period is particularly informative. It mentions Lithuanians or writers of other nationalities from Lithuania who strongly related their life and works to France. According to the author, a direct possibility to know culture and literature was eliminated during the Soviet occupation. The author concludes that over thirty years after the Soviet occupation the relations between Lithuania and France weakened, assumed a fragmentary character or moved underground. After independence was regained, cultural communication highly improved; however, difficulties in better knowing each other arise out of the political, social and psychological reality that changed more than two decades ago, of the complicated reunion of Western Europe and the former Communist Europe.