Užsitęsusi kaita, arba dialogo kultūros link
LTRecenzijoje aptariama Almanto Samalavičiaus knyga „Kaita ir tęstinumas: kultūros kritikos esė“ (2008). Pažymima, kad knygoje analizuojamos liminalinėje fazėje gimusios problemos. Postkomunistinė kultūra ir jos kontekstai, globalizacija ir jos trajektorijos Lietuvoje, universitetinė kultūra ir akademinis diskursas – trys pagrindinės temos, kurias apmąstydamas autorius didžiausią dėmesį skiria problemų diagnozavimui, paremtam ir teorinėmis įžvalgomis, ir autentiškomis mokslininko, piliečio, intelektualo patirtimis. Pažymima, kad Samalavičius pagrįstai siūlo interdisciplininį postkomunizmo tyrinėjimą sąveikoje su postkolonializmo studijomis, tačiau pernelyg sureikšmina postkolonializmo studijų baimes. Jis kritiškai vertina postkomunistinėje Lietuvoje gausinamus visuomeninius ritualus, nevisai pagrįstai sutapatindamas valstybines šventes ir postkomunistinius mitus. Aptardamas intelektualinio elito stoka, knygos autorius nesigilinama į tai, kas verčia nepriklausomą asmeninę poziciją iškeisti į privačius ir klaninius interesus. Knygoje plačiai analizuojami konkretūs globalizacijos aspektai: išsiplėtusios rinkos, nacionalinių valstybių vaidmens sumažėjimas, neišvengiami globalizacijos padariniai. Pateikęs vakarietišką ir lokalų kontekstą, autorius brėžia savitas sąsajas tarp šiuolaikinės visuomenės ir tarpkultūrinio diskurso mechanizmų. Samalavičius taikliai įvardija iššūkius, kuriuos globalizacija meta Lietuvos universitetams, diagnozuoja nemažai akademinės bendruomenės, mokslo politikos, universitetų egzistavimo skaudulių.
ENThe review discusses the book “Kaita ir tęstinumas: kultūros kritikos esė” [Change and Continuity: Cultural Criticism Essays] by Almantas Samalavičius (2008). The book analyses the problems that arose during the liminal phase. Post-Communist culture and its contexts, globalisation and its trajectories in Lithuania, university culture and academic discourse are the three main themes. By reflecting them, the author focuses on the diagnosis of problems, based on both theoretical insights and the authentic experiences of a scientist, citizen and intellectual. Samalavičius reasonably suggests interdisciplinary investigation of post-Communism in relation to post-colonial studies; however, he gives too much prominence to the fear of post-colonialism studies. He critically views the public rituals that have been increased in post-Communist Lithuania, yet he is not very reasonable when identifying public holidays with post-Communist myths. When discussing the lack of intellectual elite, the author does not try to see what makes a person change an independent personal position into private and clan interests. The book widely analyses the specific aspects of globalisation: expanded markets, a decrease in the role of national states, and the inevitable consequences of globalisation. Having presented a Western and local context, the author makes distinct links between modern society and intercultural discourse mechanisms. Samalavičius accurately names the challenges posed by globalisation to Lithuanian universities and diagnoses may concerns of the academic community, science policy, and university existence.
