Lietuvos politinių ir diplomatinių santykių su Prancūzija užmezgimas (1918–1920): nepasitikėjimo mainai

LTPo Pirmojo pasaulinio karo Europoje itin sustiprėjo Prancūzijos vaidmuo. Todėl lietuvių politikai siekė, jog ji pripažintų Lietuvos valstybę. Tačiau dvišalius santykius kurti buvo sudėtinga dėl interesų skirtumų. Straipsnyje tiriama, kaip ši aplinkybė veikė dvišalių politinių ir diplomatinių santykių užmezgimą 1919–1920 m. Atlikus detalią istorinių šaltinių ir istoriografijos analizę galima konstatuoti, kad Prancūzijos valdžios sluoksniuose Lietuvos valstybingumo idėja nebuvo populiari. Todėl lietuvių politikai Paryžiaus taikos derybose intensyviai stengėsi užmegzti kontaktus su prancūzų politikais. Lietuvos ir Lenkijos konfliktas dėl Vilniaus krašto vertė Prancūzijos politikus atsargiau vertinti Lenkijos ekspansionizmą, bet nenutraukė jų paramos šiai valstybei, nes ji kovojo prieš bolševikinę Sovietų Rusiją. Tačiau Lietuvos ir Sovietų Rusijos suartėjimo baimė vertė Prancūziją demonstruoti palankumą ir Lietuvos vyriausybei. 1920 m. atskyrus nuo Vokietijos Klaipėdos kraštą ir perdavus jį administruoti Prancūzijai Lietuvos vyriausybė dėjo pastangas prijungti šį kraštą prie Lietuvos. Prancūzų administracija Klaipėdos krašte nerėmė šių pastangų, o tai skatino Lietuvos vyriausybės nepasitenkinimą. Lietuvos ir Prancūzijos tarpininke Kaune 1919 m. tapusi Prancūzų karinė misija turėjo paskatinti abiejų valstybių bendradarbiavimą, tačiau tik dar labiau padidino nepasitikėjimą. Nepaisant abipusių prieštaravimų, Lietuvoje priimtas sprendimas sušaukti Steigiamąjį seimą paskatino Prancūziją rimčiau vertinti Lietuvos ateitį ir 1920 m. gegužės 11 d. de facto pripažinti jos vyriausybę.

ENAfter the end of First World War, the role of French in Europe intensified, which is why Lithuanian politicians strived for France to acknowledge the state of Lithuania. However, due to the differences in interests, it was difficult to create bilateral relations. How this circumstance affected the establishment of bilateral political and diplomatic relations in 1919-1920 is researched in the article. After carrying-out a detailed analysis of historical and historiographical sources, it can be stated that the idea of statehood of Lithuania was not very popular in the government layers of France. Thus, Lithuanian politicians in the Paris Peace Negotiations intensively tried to make contact with French politicians. The Lithuania-Poland conflict regarding the Vilnius region forced French politicians to more carefully evaluate Poland’s expansionism, but did not discontinue their support for Poland, because it fought against Bolshevik Soviet Russia. However, the fear of Lithuania becoming close with Soviet Russia forced France to demonstrate favor to the government of Lithuania as well. When in 1920 the Klaipėda region was separated from Germany and given to France to administrate it, the Lithuanian government exerted endeavors to connect this region to Lithuania. The French administration in Klaipėda region did not support these endeavors and this influenced the discontent of the Lithuanian government. The French Military Mission, which in 1919, in Kaunas, became the mediator between Lithuania-France, should have motivated the cooperation between these two nations, however, it only further increased the mistrust. Disregarding bilateral disagreements, the decision adopted in Lithuania to convene the Establishing Parliament influenced France to more seriously evaluate the future of Lithuania and on 11 May 1920 it acknowledged the Government of Lithuania de facto.