The Polish-Lithuanian crisis of March 1938. : some Romanian and Western reactions
LT1938 m. kovą, kai visos Europos akys buvo nukreiptos į įvykius Austrijoje, Europoje vyko dar vienas konfliktas, kuris neramino ne tik didžiąsias Vakarų valstybes. 1938 m. kovo 17 d. Estijos sostinėje Taline Lenkijos ministras Lietuvos ministrui įteikė notą, kuria buvo reikalaujama nedelsiant užmegzti dvišalius diplomatinius santykius be jokių išankstinių Lietuvos sąlygų ar reikalavimų. Lenkijos valdžia tokį sprendimą laikė vieninteliu įmanomu, siekiant išsaugoti taiką tuometinio konflikto dėl Lenkijos ir Lietuvos sienos sąlygomis. Po notos įteikimo Lietuvai buvo duotos 48 valandos priimti reikalavimą be jokių diskusijų ir derybų. Lenkijos notos atmetimas būtų atrišęs Varšuvai rankas siekti savo tikslų bei interesų tokiomis priemonėmis, kokias ji būtų laikiusi esant reikalingomis. Didžioji Britanija ir Prancūzija į šį naują konfliktą reagavo atsargiai tikėdamosi taikaus sprendimo ir nenorėdamos, kad įsikištų Tautų lyga ar kad konfliktas išaugų į atvirą tarpvalstybinę priešpriešą. Rumunija, būdama Lenkijos sąjungininke, susilaikė nuo galimo įsikišimo ar Lenkijos veiksmų pasmerkimo, už tai Lenkijos diplomatai buvo dėkingi. Tačiau netgi tuomet, kai Lietuva nusileido Lenkijos reikalavimui ir krizė nuslopo, Vakarų šalis, įskaitant Rumuniją, neramino Lenkijos ir Lietuvos santykių krizė, kuri atvirai pasireiškė dar po metų. Lenkijos veiksmai 1938 m. kovą sukūrė precedentą, kuriuo vėliau vadovavosi kitos didžiosios Europos galios, ir valstybė, kuri galiausiai neteko visko, buvo pati Lenkija.Reikšminiai žodžiai: 1938; Diplomatiniai santykiai; Lenkija (Lenkijos karalystė. Kingdom of Poland. Poland); Rumunija; Tarptautiniai santykiai; Tarptautinė krizė; Ultimatumas; Vakarų valstybės; Vokietijos karinė intervencija; 1938; Diplomatic relations; German military intervention; International crisis; International relations; Lithuania; Romania; Ultimatum; Western states.
ENIn March 1938, when the eyes of the entire Europe were trained on the events in Austria that culminated with the Anschluss, there was another conflict on the European continent that bothered the Western powers, and not only. On March 17, 1938 the Polish minister at Tallinn handed to the Lithuanian minister in the capital of Estonia a notification through which Warsaw asked Lithuania to establish immediate diplomatic relations without prior conditions. The Polish government considered this the only way to solve the problems related to the border between the two states without jeopardizing the peace. Lithuania had 48 hours after the delivery of the notification to accept the proposal without any debate or negotiation. Its rejection would have given Warsaw the right to ensure its objectives and interests by any means it deemed necessary. Great Britain and France reacted cautiously to this new crisis, hoping for a peaceful solution, in order to avoid the involvement of the League of Nations or the escalation of the events towards an open conflict between the two states. In its turn, Romania, as an ally of Poland, refrained from a possible involvement or condemnation of Warsaw's actions, a fact for which the Polish diplomats expressed their gratitude. But even if Lithuania conceded and the crisis died out, the Western countries, as well as Romania, had certain anxieties raised by the Polish-Lithuanian crisis which were to come true a year later. Poland's actions in March 1938 had created a precedent that other powers did not hesitate to follow and the country that, in the end, would lose everything was Poland itself. [text from author]
