Kilka uwag o zasadach, formularzu i treści dokumentu kupna-sprzedaży w Wielkim Księstwie Litewskim przed II Statutem litewskim 1566 roku

LTRašytiniai dokumentai atliko daugialypes funkcijas kasdieniniame Lietuvos didžiosios kunigaikštystės visuomenės gyvenime ankstyvaisiais naujaisiais laikais, stiprino viešąją tvarką, buvo svarbus visuomenės komunikacijos įrankis. Privačių rašytinių dokumentų egzistavimas yra svarbus visuomenės raštingumo ir teisinės kultūros kilimo rodiklis. LDK teisės istorikai jau seniai pastebėjo, jog dar prieš teismų ir administracinę reformą 1564 – 1566 m., o taip pat prieš Antrojo Lietuvos statuto priėmimą 1566 m., besibylinėjančios šalys kaip įrodymus pateikdavo rašytinius dokumentus, patvirtinančius įvairius sandorius dėl turto. Galima teigti, kad XVI a. pirmojoje pusėje, prieš Antrojo Lietuvos statuto priėmimą, Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje egzistavo dviejų pakopų tvarka privatiems asmenims sudarant kontraktą dėl nekilnojamo turto pardavimo, nes jie buvo sudaromi pagal žemės teisę ir pagal Pirmąjį Lietuvos statutą. Ištirti pirkimo-pardavimo dokumentų formuliarai ir turinys liudija, kad šie aktai dar nebuvo iki galo formalizuoti.Reikšminiai žodžiai: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teisiniai aktai; Pirmasis Lietuvos Statutas, 1529; Antrasis Lietuvos Statutas, 1566; Pirkimo-pardavimo sandoriai.

ENDuring the Early New ages, written documents played diverse roles in the daily life of the society. They enhanced public order and were an important tool for social communication. The existence of private written documents is an important indicator of the society’s literacy and of the rise of its legal culture. The historians studying the laws of the GDL have long observed that even prior to the legal and administrative reforms of 1564 – 1566 and to the adoption of the Second Statute of Lithuania, the parties at suit would present written documents as evidence confirming different transactions with regard to property. One can assert that in the early 16th c., prior to the adoption of the Second Statute of Lithuania, the Grand Duchy of Lithuania was marked by the existence of a two-tier order for private individuals when concluding a contract about the sale of real estate, since these contracts had to conform to the land law and to the Second Statute of Lithuania. The logbooks of purchase and sale documents testify to the fact that these acts were not formalized completely.