Город и литература

LTValentinos Brio knygos „Miesto poezija ir poetika“ recenzijoje pažymima, kad ši knyga yra autobiografinė, meninė, bet pirmiausia – mokslinė, kurioje trys tyrimo dalys atskleidžia Vilniaus įvaizdį 19-20 amžiaus lenkų, žydų ir lietuvių literatūroje, daugiausia – poezijoje. Recenzijoje aptariamos lenkų ir žydų literatūroms skirtos knygos dalys, bet plačiausiai sustojama ties lietuvių literatūros analize. Pažymima, kad V. Brio daugiausia nagrinėja L. Giros, B. Sruogos, K. Binkio, P. Vaičiūno, K. Inčiūros, S. Šemerio, J. Paukštelio, P. Babicko, B. Brazdžionio poeziją, o iš poetų, rašiusių apie Vilnių po Antrojo pasaulinio karo, ypatingai išskiria Juditą Vaičiūnaitę ir Tomą Venclovą. Recenzijoje akcentuojama, kad V. Brio Vilnių laiko ne tik pagrindine J. Vaičiūnaitės kūrybos tema, bet ir pačią J. Vaičiūnaitę laiko Vilniaus lituanizacijos pavyzdžiu, į ypatingą grupę išskirdama poetės eilėraščius apie istorinius asmenis, „natūraliai“ glūdinčius architektūriniuose paminkluose ir „žvelgiančius į dvidešimtą amžių“. Nagrinėjama, kaip V. Brio interpretuoja keletą panašių T. Venclovos eilėraščių, stengdamasi juose rasti Vilniaus pėdsakų, išskirdama kai kuriuose jų odisėjišką sugrįžimo motyvą. Taip pat pažymima, kad recenzuojamoje knygoje yra bandymų aiškinti T. Venclovą kaip tam tikrą Vilniaus gidą, tarsi atkartojantį Cz. Miłoszo motyvus. Recenzija apibendrinama išvada, kad V. Brio knygoje aptariami vardai ir įvykiai yra tiek įdomūs, kad audrina mintį visų tų, kuriems Vilnius buvo ir tebėra daugelio skirtingų kultūrų samplaikos vieta.

ENThe review of “Miesto poezija ir poetika” [Poetry and Poetics of a City] by Valentina Brio notes that this book is autobiographical, artistic, but first of all scientific; three parts of the research reveal the image of Vilnius in the 19th–20th c. Polish, Jewish and Lithuanian literature, mainly in poetry. The review discusses the parts of the book that analyse Polish and Jewish literature, yet it mainly focuses on the analysis of Lithuanian literature. The reviewer notes that Brio mainly explores the poetry of L. Gira, B. Sruoga, K. Binkis, P. Vaičiūnas, K. Inčiūra, S. Šemerys, J. Paukštelis, P. Babickas, B. Brazdžionis, and particularly distinguishes Judita Vaičiūnaitė and Tomas Venclova among the poets who wrote about Vilnius after World War II. The reviewer underlines that Brio considers Vilnius to be not only the key topic of the works of Vaičiūnaitė, but also considers Vaičiūnaitė to be the example of Vilnius’ Lithuanianization, distinguishing the poetess’s verses about historical personalities who “naturally” exist in architectural monuments and “look at the 20th c.” The reviewer explores how Brio interprets several similar poems of Venclova, trying to find the traces of Vilnius therein, pointing out the odysseian motif of return in some of them. The review also notes that the book attempts to explain Venclova as a certain guide of Vilnius as if repeating the motifs of Cz. Miłosz. The reviewer draws a conclusion that the names and events discussed in Brio’s book are so interesting that they intrigue everybody to whom Vilnius was and still is the place of concentration of many different cultures.