Kolektyvinio ieškinio įtvirtinimas teisės aktuose

LTAr dabartinė teisinė sistema užtikrina galimybę gausioms vartotojų ir kitų asmenų grupėms efektyviai pasinaudoti teise į teisminę gynybą? Atsakymas į šį klausimą yra problemiškas ir jį turėtų pateikti civilinio proceso teisė, kuriuos paskirtis – materialinių civilinių teisinių santykių subjektams pasiūlyti šių santykių lygį ir būklę atitinkančias adekvačias teisminės gynybos priemones. Manoma, kad kolektyvinis (grupės) ieškinys yra vienas tinkamiausių atsakų sprendžiant su kolektyviniu bylinėjimusi ir kolektyviniu žalos atlyginimu susijusias problemas. Pagrindinis kolektyvinio (grupės) ieškinio įtvirtinimo teisės aktuose tikslas – sukurti gausios asmenų grupės patirtos žalos atlyginimo ir prieš gausias asmenų grupes nukreiptų neteisėtų veiksmų uždraudimo procesinę teisinę tvarką. Įtvirtinant kolektyvinį ieškinį atskiros valstybės teisės sistemoje būtina apsispręsti ir atsakyti į šiuos kolektyvino (grupės) ieškinio institutui ypač svarbius klausimus: kam suteikti teisę (civilinį procesinį veiksnumą) pareikšti kolektyvinį (grupės) ieškinį teisme (locus standi); kokios apimties turėtų būti taikoma teismo sprendimo teisinė galia grupės nariams (res judicata), renkantis įstojimo į grupės ieškinio procesą (opt-in) arba (ir) pasitraukimo iš grupės ieškinio proceso (opt-out) modelį; kokią įtaką turės kolektyvinio (grupės) ieškinio pareiškimas atskiriems grupės narių individualiems ieškiniams (lis pendens); kokius reikalavimus turėtų atitikti grupės atstovas; kaip užtikrinti adekvatų, t. y. sąžiningą ir kompetentingą, atstovavimą grupei; koks advokato vaidmuo grupės ieškinio procese; kaip turėtų būti sprendžiamas bylinėjimosi išlaidų klausimas bylose, iškeltose pagal kolektyvinį (grupės) ieškinį.Lietuvoje grupės ieškinio institutą taikyti praktikoje nėra galimybės, nes teisės aktuose nėra nustatyta, koks ieškinys gali būti pripažįstamas grupės ieškiniu, kokie subjektai turi teisę pareikšti grupės ieškinį, kokie reikalavimai keliami tokio ieškinio turiniui, kokia tvarka grupės ieškinys pareiškiamas ir nagrinėjamas, kokie tokio veiksmo procesiniai padariniai ir reikšmė bei kokia sprendimo, priimto išnagrinėjus grupės ieškinį, teisinė galia. Šiame straipsnyje aptariamos grupės ieškinio teisinio reglamentavimo planuojamos naujovės Lietuvoje ir daromos išvados bei teikiami pasiūlymai tokiam reglamentavimui tobulinti. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Grupės ieškinys; Kolektyvinis ieškinys; Kolektyvinis žalos atlyginimas; Class action; Collective redress; Group action.

ENContemporary socio-economic phenomena affect an increasing number of rights and legitimate interests of the group of individuals having the same rights and obligations. Such changes require us to answer the question, whether the current legal system ensures the opportunity to exercise the right to judicial protection for large groups of persons effectively. A collective (group) action is one of the most appropriate responses to address problems related with collective litigation, since the court ruling in the lawsuit of the group has legal consequences for all members of the group (res judicata erga omnes). Reinforcement of the group’s action in the countries belonging to the continental law system is a certain challenge, since it requires rethinking the law canons of the civil procedure and overcoming of stereotypes that, allegedly, filing of a group action restricts the rights of the group members not participating directly in the case, to judicial protection. European Union directives require Member States to establish a judicial mechanism for the protection of collective consumer interests in their law. So far, this judicial mechanism involves only non-pecuniary claims to defend the collective interests of consumers. Such claims may seek to prohibit the defendants’ unlawful actions. Recently, increasingly intense discussions are going on the regulation of the collective property action in the European Union level, i.e. on the validation of the collective judicial redress mechanism. The Lithuanian legal system is harmonised with the European Parliament and Council Directive 98/27/EC "On injunctions for the protection of consumers’ interests".Lithuania has not yet created a collective redress mechanism since the action to protect consumer interest may be brought against the court only for the recognition, or modification of legal relationships and for the injunction (termination) of actions but not for the compensation for damages. In order to improve the legal regulation of the institute of the group action, the Ministry of Justice of the Republic of Lithuania has developed the Group action concept. In the future this concept will become a basis for development of legislation to ensure the full functioning of the group action institute in the legal system of the Republic of Lithuania. In establishing the collective action in a national legal framework it is necessary to decide and respond to the questions of utmost importance to the institute of collective action, such as: who should be given the right (the civil procedural legal capacity) to bring a collective action before the court (locus standi); to what extent the legal power of the court decision should apply to the group members (res judicata); what collective action model should be chosen (opt-in and (or) opt-out); what effect the submission of the collective action will have to individual claims of the group members; what requirements should be met by the group representative; how to ensure adequate, i.e. fair and competent representation of the group; what is the role of an advocate in the process of the group action; how the question of litigation costs should be addressed in collective action cases brought before the court. [From the publication]