Vartotojo teisių dėl nekokybiškais produktais padarytos žalos gynimo pokyčiai, praktika ir jos tendencijos Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą

LTNekokybiškais produktais padarytos žalos atlyginimas į specialųjį deliktą išskirtas tik 2000 m. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse. Iki tol vartotojams nekokybiškais produktais ar paslaugomis padaryta žala buvo atlyginama bendraisiais pagrindais. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, atsirado būtinybė suvienodinti verslo sąlygas ir vartotojų gynimo lygį. Taikant analizės ir istorinį metodus, straipsnyje parodomos delikto atsiradimo sąlygos, jo skirtumai nuo Europos Tarybos direktyvomis nustatytų taisyklių ir įgyvendinimo problemos, apžvelgiama naujausia Lietuvos teismų praktika taikant priimtas nuostatas. Straipsnio įžangoje analizuojamas vartotojų teisių gynimo teisinis reglamentavimas prieš darant pakeitimus, pavyzdžiais iliustruojama susiklosčiusi vartotojų teisių gynimo būklė. Straipsnį sudaro dvi dalys: vienoje apžvelgiamos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimų priežastys, kitoje – padarytų pakeitimų esmė ir jų įgyvendinimas. Pirmojoje dalyje autorius analizuoja Europos Tarybos direktyvų nuostatas ir parodo, kad Civilinio kodekso nuostatos dėl už žalą atsakingų asmenų apibrėžimo, žalos sampratos ir gamintojo atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindų neatitiko galiojančios Europos Sąjungos teisės. Autorius svarsto, ar dėl to pakeitimai buvo būtini, ar tai buvo tik Lietuvos įstatymo leidėjo pasirinkimas.Šioje straipsnio dalyje nurodoma, kas lėmė apsisprendimą pakeisti galiojantį įstatymą, atskleistos pakeitimų, padarytų Lietuvai stojant į Europos Sąjungą, priėmimo sąlygos ir procedūros ypatybės. Antrojoje dalyje autorius nagrinėja prieš pakeitimą galiojusias teisės aktų nuostatas ir parodo, kuo jos savo turiniu prieštaravo galiojusiai Europos Sąjungos teisei. Šioje dalyje analizės ir lyginamuoju metodais atskleistas galiojusio įstatymo nuostatų dėl gamintojo, importuotojo, žalos sąvokų, gamintojo atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindų turinys, Europos Sąjungos direktyvų šiais klausimais esmė ir išryškinti nacionalinės ir Europos Sąjungos teisės prieštaravimai, aptarti civilinės atsakomybės netaikymo pagrindų skirtumai, išryškėjantys sprendžiant nekokybiškais produktais padarytos žalos atlyginimo ir nekokybiškomis paslaugomis padarytos žalos atlyginimo klausimus. Toliau autorius atskleidžia padarytų pakeitimų turinį, tikslą ir pateikia savo vertinimą, kaip gali pakisti verslo aplinka ir vartotojų teisių gynimas dėl įstatymo pokyčių, pateikia pavyzdžių, kaip šios nuostatos buvo taikomos Lietuvos teismuose. Straipsnis naudingas dėl civilinės atsakomybės taisyklių išaiškinimo. Jis padeda suvokti dėl narystės Europos Sąjungoje pakitusią teisinę verslo aplinką ir kitokias vartotojų teisių gynimo galimybes.

ENCompensation for the damage caused by defective products was identified as a special tort only in the Lithuanian Civil Code of 2000. Until then, compensation for the damage caused by defective products or services had been provided for customers on common grounds. The entry of Lithuania into the European Union created the necessity to unify business conditions and the level of consumer protection. The article shows the conditions for the appearance of tort, its differences from the provisions determined by the Directives of the European Union, and the problems of implementation. The publication discusses the content of the changes. By employing the analytical and comparative methods, the author examines the provisions of the existing legislation and demonstrates its incompliance with the regulation provided by legal acts of the European Union, as well as the necessity to approximate those provisions. At the same time, the transformation in the business environment and the protection of consumer rights caused by the change is also revealed here. Incompliance with the provisions of the European Union Directives necessitated amendment of the provisions of the Lithuanian Civil Code regulating the definition of persons liable for the damage, the concept of damage, and the grounds for exempting the producer from civil liability.This was done by way of comparing the previously existing provisions with the rules established in the Lithuanian Civil Code and highlighting the differences. The article discusses whether those amendments were a necessity or an expression of the Lithuanian legislator’s choice. The author analyses what determined one or another decision. The article also examines the differences in the grounds for the exemption of civil liability for the compensation for damage caused by defective products and defective services. The article will prove useful for the interpretation of rules on civil liability; it also provides a better understanding of the change in the legal business environment caused by the European Union membership, as well as other possibilities for the protection of consumer rights.