LTStraipsnis yra Tomo Balkelio knygos „The Making of Modern Lithuania“ (London: Routledge, 2009) recenzija. Balkelio studijos aktualumas objektyviai yra sąlygotas susiklosčiusios istorijos tyrimų situacijos, kai Baltijos šalių istorija domimasi palyginti menkai: klestint visuotinės istorijos studijoms, Europos širdyje esančių mažų valstybių kultūra didesnio dėmesio mokslininkų darbuose nesulaukia. Be to, gana daug mokslininkų, kaip pažymi Tomas Balkelis, vis dar žiūri į Baltijos valstybes ne kaip į savarankišką, bet kaip į ginčytiną tarp Rusijos ir Vokietijos įsiterpusią teritoriją. Savo darbu Balkelis siekia užpildyti atsiradusią tyrimų spragą. Studijoje pateikiama lietuvių nacionalinio judėjimo istorija nuo jo pradžios XIX amžiaus devintame dešimtmetyje iki nepriklausomos valstybės susiformavimo 1918 metais. Svarbiausia tyrimo tezė yra tvirtinimas, kad lietuvių nacionalizmas formavosi kaip moderniųjų laikų fenomenas, tam tikras XIX amžiaus pabaigos socialinis konstruktas. Skirtingai negu pirmtakai, devintame XX amžiaus dešimtmetyje užgimusio judėjimo intelektualai jau nebesižavėjo lenkų romantizmu, Baironu ar Garibaldi. Jų idėjinėmis atramomis tapo Adam`o Smith`o, Jonhn`o Stuart`o Mill`o, Markso ir Engelso darbai. Nors mažos pirmųjų patriotų grupės įtaka bendruomenei buvo gana ribota, tačiau ji buvo itin pastebima per kalbos, folkloro ir istorijos studijas. Vertingos ir naujiems tyrimams skatinančios yra Balkelio studijoje atsitiktinai atsirandančios paralelės su kitomis Europos šalimis. Taigi Balkelio darbas yra reikšmingas indėlis į Lietuvos istorijos studijas.
ENThe study “Conflict Prevention in the Baltic States: The OSCE High Commissioner on National Minorities in Estonia, Latvia and Lithuania” (1999) by Rob Zaagman presents a qualitative overview of the activities of the Commissioner in the three Baltic States in 1993–1998. The overview mainly focuses on Estonia; therefore this review also concerns the critical evaluation of the Estonian case study. Since the aim of the Commissioner is to help conflicting parties to develop measures preventing domestic tensions, the study could have put forward a question how internal and external factors, including the Commissioner’s activities, contributed to the development of peaceful ethnic relations in the Baltic States. However, the author of the book does not raise this question; the text is descriptive and limited to the description of the content of the mandate and practice of the OSCE High Commissioner on National Minorities. Nevertheless, the book is sufficiently informative and interesting, well-structured, and covers important topics: from normative principles of the activities of the OSCE High Commissioner on National Minorities and withdrawal of the Soviet armed forces from the Baltic region to the current problems of integration of national minorities and prevention of ethnic conflicts. The leading topic of the study encompasses the problems of national integration and democratization in the Baltic States. The issue of citizenship of national minorities is widely discussed, putting emphasis on the decisions of the Estonian national policy and the attitudes prevailing in the country towards the activities of the OSCE High Commissioner on National Minorities.