Naujamiesčio mokykla 1818-1940 metais
LTMokyklos, kurią Naujamiestyje 1583 m. įkūrė didikas Eustachijus Valavičius, istorija yra susijusi su politine regiono istorija. Tuo metu, XVI a. antrojoje pusėje, Lietuvâ ir Lénkija skaičiavo pirmuosius unijos gyvenimo dešimtmečius. Vėliau, po trečiojo Respublikos padalijimo 1795 m., Lietuvos teritorija iki Nìmuno buvo prijungta prie Rusijos, o Naujamiestis priklausė didikams Radviloms. LDK, turėjusi garbingą istoriją, iš Europos žemėlapių išnyko daugiau kaip šimtmečiui. Žlugus Respublikai, švietimo tradicijos nenutrūko. Naujamiestyje ir toliau veikė parapinė mokykla. XIX amžius Lietuvą paženklino dviem sukilimais, baudžiavos panaikinimu, daraktorių ir knygnešių veikla, tautiniu atgimimu. Šie politiniai bei socialiniai pasikeitimai daugiau ar mažiau keitė ne tik Naujamiesčio mokyklą, bet ir vietos gyventojų mentalitetą. XX a. pradžioje lietuvių tauta turėjo nemažai progų parodyti tautinę savimonę. Tai 1905–1907 m. revoliucija, Didysis Vilniaus seimas, 1918 m. Nepriklausomybės Aktas. Visa tai tiesiogiai paveikė ir Naujamiesčio mokyklą bei miestelį. Pirmosios Respublikos laikotarpiu Naujamiesčio mokykloje atsispindėjo tautos lūkesčiai – lavinti, auklėti, ugdyti jaunąją kartą lietuviško patriotizmo dvasia; norėta, kad neliktų nė vieno vaiko, nemokančio rašyti ir skaityti. Šiuo laikotarpiu Lietuvoje sėkmingai vykdytą švietimo reformą nutraukė pirmoji sovietų okupacija. Okupantams švietimo sistema Lietuvoje tapo geru įrankiu skleisti socialistines idėjas. Galima neabejojant teigti, kad švietimas Lietuvoje okupacijos metais buvo ypač politizuotas.
