In search of the people: the Lithuanian intelligentsia and the emergence of mass politics in the 1905 revolution

LT1905 metų revoliucijos neramumai buvo šokas ir rimtas iššūkis visoms Lietuvos inteligentų grupėms. Lietuvos socialdemokratai iš visų politinių grupių buvo labiausiai revoliucijos išbandymams pasiruošusi partija: ji ėmėsi politinio vadovavimo ankstyvojoje revoliucijos stadijoje, tačiau patyrė nesėkmę dėl partijos vadovybės neryžtingumo ir staigaus valstybės kontrpuolimo. Didžiajai daliai liberalios ir kritiškai nusiteikusios Lietuvos inteligentijos revoliucija tapo iššūkiu, paskatinusiu permąstyti tradiciškai izoliacinę politiką. 1905 metų įvykiai pirmą kartą suteikė inteligentijai galimybę sutelkti daugiau partijos rėmėjų. Tačiau tiek liberaliosios, tiek konservatyviosios inteligentijos deklaruoti daugiausia tautiniai ir kultūriniai siekiai negalėjo rasti žymesnio palaikymo revoliucinėje retorikoje, kurioje dominavo žemės ir savivaldos klausimai ir kuri dažnai buvo nuspalvinta chaotiškų kvietimų imtis ginklo. Nenuostabu, kad tokiomis aplinkybėmis tautinės vienybės projektas buvo atidėtas iki geresnių laikų. Taigi, Lietuvoje įvykęs greitas radikalios revoliucinės politikos pakeitimas evoliucine ir kultūrine retorika buvo nulemtas ne tiktai represyvios valstybės politikos, jis taip pat buvo sąlygotas įgimto Lietuvos elito silpnumo. Svarbiausia faktorius čia buvo silpni ryšiai tarp revoliucingai nusiteikusių gyventojų ir patriotinio elito. Revoliucijos patirties pamoka buvo tai, kad politinė nepriklausomos Lietuvos programa gali būti įgyvendinta tiktai visuomenėje, kuri turi stiprią tautinio ir socialinio integralumo suvoktį.

ENThe disturbances of the revolution of 1905 were a shock and serious challenge for all intelligentsia groups of Lithuania. Lithuanian social democrats were the party best prepared for the challenges of the revolution: they assumed political leadership in the early stage of the revolution, however, they failed due to the indecision of the heads of the party and the sudden counterattack of the state. The revolution became a challenge for the major part of liberal and critically minded Lithuanian intelligentsia. It encouraged them to reconsider the traditional isolative politics. The events of 1905 for the first time provided the intelligentsia with a possibility of summoning more supporters of the party. However, national and cultural aspirations declared by liberal and conservative intelligentsia could not find more support in the revolutionary rhetoric, where the issue of land and self-governance dominated. It is not a surprise that, under such conditions, the project of national unity was postponed until better times. Therefore, the rapid replacement of revolutionary politics and evolutional and cultural rhetoric in Lithuania was determined not only by repressive state politics, but also by the inborn weakness of the Lithuanian elite. Weak relations between revolutionary minded residents and patriotic elite were the most important factor. The lesson of the revolution experience was the fact that the political programme of independent Lithuania can be implemented only in a society, which has a strong perception of national and social integrity.