Mindaugas Šinkūnas. XVI-XVII amžiaus Mažosios Lietuvos raštų akcentografija
LTRecenzijoje aptariama Mindaugo Šinkūno disertacija „XVI-XVII amžiaus Mažosios Lietuvos raštų akcentografija“. Disertaciją sudaro įvadas, penki skyriai: 1) „Weinreicho spaustuvės leidiniai (1547- 1549)“; 2) „Daubmanno-Osterbergerio-Fabricijaus-Zegebadės spaustuvės leidiniai (1559-1625)“; 3) „Rankraštinė raštija (XVI a. pab.-XVII a. 1 pusė)“; 4) „Reusnerių spaustuvės leidiniai (1640-1694)“; 5) „Rankraštiniai ir smulkūs spausdinti tekstai (XVII a. 2 pusė)“ ir išvados. Darbe siekiama akcentografijos aspektu išanalizuoti visus žinomus XVI-XVII a. Mažosios Lietuvos spaudinius ir rankraščius. Išsamiai nagrinėjami istorinei akcentologijai svarbiausi spaudiniai. Tai leidžia suprasti akcentografijos tradicijų formavimąsi, patikslinti akcentografijos reiškinių chronologiją. Darbe daugiausia dėmesio skiriama diakritiniams ženklams, jų vartojimui ir reikšmėms. Čia ne tik sistemiškai išanalizuotas diakritinių ženklų, galinčių reikšti kirčio vietą, vartojimas visuose XVI-XVII a. Mažosios Lietuvos šaltiniuose, bet ir ieškota sąsajų su to meto spaudos technika bei technologija. Išskiriami disertacijos privalumai: sistemingumas, kompleksinis tarpdalykinis tyrimas, statistinė analizė. Kaip vienas iš disertacijos trūkumų minima neišsami, neanalitinė tyrimų apžvalga, nors pastaroji sudarytų prielaidas apibrėžti disertacijos naujumą, įvertinti rezultatų santykį su kitų tyrėjų duomenimis. Apibendrinama, kad gauti rezultatai sudaro sąlygas tolesnei vakarinio rašomosios kalbos varianto kirčiavimo sistemos analizei, tampa atspirtimi skirtingų rašomosios kalbos variantų sistemoms lyginti.
ENThe review discusses the PhD thesis “XVI-XVII amžiaus Mažosios Lietuvos raštų akcentografija” [Accentography of the 16th–17th c. Writings of Lithuania Minor] by Mindaugas Šinkūnas. The thesis consists of the introduction and five chapters: 1) “The publications of the Weinreich printing-house (1547–1549)”; 2) “The publications of the Daubmann-Osterberger-Fabricius-Segebad printing-house (1559–1625)”; 3) “Manuscript writings (the end of the 16th c. – the first half of the 17th c.)”; 4) “The publications of the Reusner printing-house (1640–1694)”; 5) “Manuscript and small printings (the second half of the 17th c.)”; and the conclusions. The work seeks to analyse all known printings and manuscripts of Lithuania Minor of the 16th–17th c. from the aspect of accentography. The printings which are most relevant to historical accentology are analysed in detail, thus enabling understanding of the formation of accentography traditions and specifying of the chronology of accentography phenomena. The work focuses on diacritics, their use and meanings. It does not only systematically analyse the use of diacritics that might signify the place of an accent in all sources of Lithuania Minor of the 16th–17th c., but also searches for connections with the printing techniques and technologies of that time. The following strengths of the thesis are distinguished: organisation, complex interdisciplinary research, and statistical analysis. One of the weaknesses of the thesis is a non-comprehensive, non-analytical overview of research. The results create the conditions for further analysis of the accentuation system of the western written language variant and become the reference point for the comparison of different written language variant systems.
