The 'Second wave' of women's literature

LTStraipsnyje bendriausiais bruožais aptariama XX a. 7-10 dešimtmečiais Lietuvoje moterų rašyta literatūra. Lietuvių literatūroje moterų balsas buvo girdimas stipriau ar silpniau nuo XIX a. pabaigos, kai tautinio sąjūdžio laikotarpiu, literatūros istorikų sutartiniu teigimu, būtent moterų raštai suformavo lietuviškąją prozą, ypač smulkiąją. Straipsnyje teigiama, jog XX a. 9-ojo dešimtmečio pradžioje rašytojai ir kritikai vėl identifikavo moterų prozininkių bangą (Bitė Vilimaitė, Ema Mikulėnaitė, Vidmantė Jasukaitytė). Straipsnyje svarstoma, ar/kaip „moterų banga“ sovietinės Lietuvos literatūroje galėtų būti susijusi su Vakarų feminizmo „antrąja banga“, kokios aplinkybės ir faktai leido „moterų bangą“ identifikuoti kaip tik tuo laiku, kaip moterų literatūrinei karjerai padėjo ar trukdė sovietinė lyčių lygybės politika ir kaip ją paveikė perestrojkos ideologija.

ENIbis paper discusses, in very general terms, literature written by Lithuanian women authors from the 1960s to the end of the twentieth century. In Lithuanian literature, women have had a voice, whether stronger or weaker, from the period of national revival at the end of the nineteenth century - a time when (and literary historians are unanimous about this) it was women's writing that shaped Lithuanian prose, especially short fiction. This paper argues that, in the early 1980s, writers and critics once again identified a surge in prose writing by women, this one including authors such as Bitė Vilimaitė, Ema Mikulėnaitė and Vidmantė Jasukaitytė. This paper examines how, or if, this "wave of women" in the literature of Soviet Lithuania could be linked to the "second wave" of Western feminism; what circumstances or facts made it possible to identify a "wave of women" at this particular time; whether Soviet equality of the sexes encouraged or hindered women's literary careers; and how these writers were influenced by the policy of perestroika.