Lina Plaušinaitytė. Jokūbo Brodovskio žodyno leksikografinis metodas

LTRecenzijoje aptariama Linos Plaušinaitytės disertacija „Jokūbo Brodovskio žodyno leksikografinis metodas“. Tai pirmas išsamus didžiausio XVIII a. rankraštinio Jokūbo Brodovskio žodyno vokiečių-lietuvių kalbų dalies leksikografiniam metodui ir šaltiniams skirtas darbas. Recenzentei įspūdį daro tekstologinei analizei naudotų veikalų gausa. Pirmojoje dalyje siekiama atskleisti, kokio pobūdžio informacija užfiksuojama žodyne, kokiu būdu ji pateikiama. Antrosios darbo dalies tikslas yra aprašyti žodyno santykius su jo šaltiniais ir atskleisti žodyno autoriaus darbo su jais ypatumus: leksinės medžiagos atrankos kriterijus, jos modifikacijas, pateikimo ypatumus ir taip identifikuoti autoriaus indėlį į žodyno struktūrą – čia išsamiai aprašomi žodyne esantys įrašai ir spaudai, ankstesnės ir naujos rankraščio signatūros, rankraščio paginacija, teksto išdėstymas lape, rašalas ir rašysena, šriftas ir pan. Trečioje disertacijos dalyje „Jokūbo Brodovskio kultūrinė aplinka“ remiamasi Ostermejerio ir Lebedžio darbais, pateikiama Brodovskio biografijos faktų. Ketvirtoje disertacijos dalyje nagrinėjama leksikos atranka, medžiagos pateikimas (lemavimas) ir lemų išdėstymas. Žodyno mikrostruktūra nagrinėjama penktame skyriuje. Savarankišką vertę turi šaltinius tirianti šeštoji disertacijos dalis. Recenzijoje aptariami kai kurie diskutuotini disertacijos aspektai, abejonių keliančios hipotezės dėl hipotetinio šaltinio (žodyno). Recenzentės nuomone, iš pateiktų pavyzdžių matyti, kad jų Brodovskis galėjo įdėti ne iš rašytinių šaltinių, o remdamasis savo surinkta medžiaga iš šnekamosios kalbos.

ENThe review discusses the PhD thesis “Jokūbo Brodovskio žodyno leksikografinis metodas” [The Lexicographical Method of the Dictionary of Jacob Brodowski] by Lina Plaušinaitytė. It is the first comprehensive work focusing on the lexicographical method and sources of the German-Lithuanian part of the biggest manuscript dictionary of Jacob Brodowski of the 18th c. The reviewer is impressed with the abundance of works used for the textological analysis. The first part seeks to reveal the nature of information recorded in the dictionary and the manner of its presentation. The second part of the work describes the links of the dictionary and its sources and reveals the peculiarities of working with these sources by the author of the dictionary: the criteria of selection of lexical material, its modifications, and peculiarities of presentation, thus identifying the author’s contribution to the structure of the dictionary. It exhaustively describes the entries and stamps present in the dictionary, earlier and new manuscript signatures, manuscript pagination, text formatting, ink and manner of writing, font, etc. The third part of the thesis “Jacob Brodowski’s cultural environment” is based on the works of Ostermeyer and Lebedys and gives biographical facts. The fourth part analyses the selection of lexis, presentation of material (lemmatisation) and arrangement of lemmas. The microstructure of the dictionary is explored in the fifth chapter. The sixth part investigates sources. The review discusses certain arguable aspects of the thesis and doubtful hypotheses concerning the hypothetical source (dictionary). According to the reviewer, the given examples show that Brodowski could insert them not from written sources but basing on the material accumulated from spoken language.