Kerdžiaus trubė. Piemenavimo tradicijos Dzūkijos pietryčiuose

LT1988 m. birželio 20—27 dienomis Dzūkijos pietryčiuose buvo surengta etnografinė ekspedicija. Aplankyti Marcinkonių, Margionių, Lynežerio, Kriokšlio (Šumo), Rudnios, Dubičių, Nočios, Pelesos, Matuizų, Pasgrindos kaimai, t. y. tyrinėtos besiribojančios Varėnos ir Gardino rajonų apylinkės, Ekspedicijos tikslas — surinkti kuo daugiau žinių apie to krašto piemenavimo tradicijas ir apie pagrindinį kerdžiaus darbo įrankį — trimitą. Apklausta nemažai buvusių kerdžių ir vyresnio amžiaus žmonių, dar atmenančių kerdžių laikus, taip pat užpildyti etnografinių klausimų lapai. Šie lapai sudaryti pagal vienodą apklausos metodiką, juose gilintasi į šiuos specifinius klausimus: 1) instrumento gamybos technologija, 2) muzikavimo papročiai ir jų ryšys su senaisiais ritualais, 3) trimitavimo paskirtis, vartotojų asmenybės ir jų santykis su kaimo bendruomene. Šis straipsnis paremtas ekspedicijos duomenimis, kurie, reikia manyti, bus naudingi tiriant įvairių Lietuvos regionų piemenų instrumentinę muziką ir jų muzikavimo tradicijas. Ekspedicijoje pastebėta, kad visose mūsų aplankytose vietose instrumentas vadinamas ne triūba, o trubâ. Manome, kad tai specifinė tarmybė, paveikta kaimyninės Baltarusijos dialekto.