Triobiškių dainos sugrįžo ne visai tuo keliu

LTStraipsnyje analizuojamas „Triobiškio dainų“ naujasis leidimas. Pažymima, 1872 metais, po V. Millerio ir F. Fortuvatovo ekspedicijos į šį ir gretimus kaimus, „Maskvos universiteto žiniose“ paskelbtos, o 1873 metais išleistos atskira knyga „Lietuvių liaudies dainos, surinktos Vsev. Millerio ir F. Fortunatovo“. Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio proga šis leidinys sugrįžo į Lietuvą nauju pavidalu – įvardytas kaip „Triobiškių dainos“. Autorius pažymi, kad nors knygos pradžioje dedamuose straipsniuose panaudojami gausūs duomenys, susiję su Triobiškių kaimo istorija, vis dėlto svarbiausias jų objektas – F. Fortunatovo ir V. Millerio užrašytos liaudies dainos, ta aplinka, kurioje jos gyvavo ir buvo įamžintos, taip pat tie žmonės, kurių dėka ši praeities dvasinės kultūros vertybė buvo užfiksuota. Pažymima, kad rengiant naują leidimą, teko transliteruoti tekstą – knygoje priverstinai vartotą kirilicą keisti dabartiniais lietuviškais rašmenimis, tvarkyti pagal dabar esamus reikalavimus rašybą bei skyrybą. Autorius išsako daug dalykinių pastabų naujo leidinio rengėjams, konstatuodamas, kad „Triobiškių dainose“ esantys riktai ir nenuosekluma gerokai menkina leidinio patikimumą. Jų, jo manymu, radosi ne iki galo apgalvojus dainų tekstų rengimo bei redagavimo nuostatas ir reikiamai neįvertinus prieš keliolika dešimtmečių užrašytos medžiagos. Išsakoma viltis, kad leidinys kada nors bus dar kartą parengtas ir išleistas taip profesionaliai, kad niekam nekiltų abejonių dėl jo patikimumo.

ENThe article analyses the new edition of “Triobiškių dainos” (“The Songs of Triobiškiai”). It is noted that in 1872, after the expedition of Vsevolod Miller and Filipp Fortuvatov to this and neighboring villages, the collection “Lithuanian folk songs collected by Vsevolod Miller and Filipp Fortuvatov” was first published in Moscow University Gazette and then released as a separate book in 1873. On the occasion of the millennium of the first mention of Lithuania’s name, this publication came to Lithuania in a new form, named as “Triobiškių dainos” (“The Songs of Triobiškiai”). The author notes that although the articles at the beginning of the book use abundant data related to the history of Triobiškiai village, their main object is the folk songs recorded by Miller and Fortuvatov, the environment in which they existed and were perpetuated as well as the people owing to who this spiritual and cultural value of the past was recorded. It is noted that when preparing the new edition, the text had to be transliterated – it was necessary to change the Cyrillic alphabet, which was forcibly used in the book, to current Lithuanian characters and to arrange it in accordance with the current requirements of spelling and punctuation. The author expresses a lot of matter-of-fact observations to the compilers of the new publication stating that errors found and inconsistencies in “Triobiškių dainos” (“The Songs of Triobiškiai”) significantly diminish the credibility of the publication. According to him, they occurred as a result of half-baked compilation and editing of the texts of the songs and underestimation of the materials that were recorded several decades ago. The author expresses hope that the publication will be re-compiled and released so professionally that no one would doubt its credibility.