Lietuvių pasakojamosios tautosakos katalogo ketvirtasis tomas

LTRecenzija yra skirta pristatyti 2009 m. išleistą ketvirtą „Lietuvių pasakojamosios tautosakos katalogo“ tomą (parengtą B. Kerbelytės, išleistą Vytauto Didžiojo universiteto leidykloje). Pristatomame kataloge yra sudėti trys skirtingi pasakojamosios tautosakos žanrai: liaudies pasakojimai, anekdotai ir oracijos. Recenzijoje aptariama knygos – „Lietuvių pasakojamosios tautosakos katalogo“ – struktūra, klasifikacijos ypatumai. Katalogas pradedamas itin margu naratyvų masyvu – liaudies pasakojimais (t.y. žmonių prisiminimais apie praeitį), antrieji eina anekdotai (pastebėtina, kad savo siužetais linksmieji naratyvai artimi buitinėms pasakoms), paskutiniame katalogo skyriuje pristatomos liaudies oracijos. Recenzijoje atkreipiamas dėmesys į tai, kad šis ketvirtas katalogo tomas išsiskiria numeracijos naujovėmis. Remiantis pristatomos knygos įvadu, teigiama, kad kataloge pateikiami tekstai chronologiškai nėra visai lygiaverčiai. Pasakojimai ir oracijos išrinkti iš įvairių pasakojamosios tautosakos variantų, užrašytų 1835 – 1982 metų laikotarpiu. Anekdotų masyvas apima laikotarpį iki 1992 m. ir į jį taip pat įtraukti spaudoje publikuoti anekdotai. Tai motyvuojama tuo, kad oracijos – liaudies draminis žanras, susijęs su įvairiomis apeigomis, taigi jų ribotas; pasakojimai taip pat įsprausti į rėmus – dalis jų dėliojama chronologine tvarka, kita dalis apžvelgia atsiminimus apie žmonių gyventą aplinką, o anekdotai yra gerokai lankstesnis žanras nesunkiai adaptavęsis ir gyvuojantis ir nauju pavidalu – spaudos puslapiuose.

ENThe review presents the fourth volume of “Lietuvių pasakojamosios tautosakos katalogas” [Catalogue of Lithuanian Folk Narratives] (compiled by B. Kerbelytė, published in 2009 by Vytautas Magnus University publishing house). The catalogue contains three different genres of folk narratives: folk stories, anecdotes and orations. The review discusses its structure and classification peculiarities. The catalogue starts with a particularly varied mass of narratives: folk stories (i.e. people’s recollections of the past), anecdotes (these funny narratives are close to joke tales in their plot), and finally folk orations. The review notes that the fourth volume of the catalogue differs in the new form of numbering. Based on the introduction of the presented book, the reviewer states that the texts given in the catalogue are not fully equal chronologically. Stories and orations have been selected from various versions of folk narratives written down in the period from 1835 to 1982. Anecdotes cover the period up to 1992, including anecdotes that have appeared in the press. The reasons for such a choice are related to the fact that orations are a folk drama genre associated with various rituals, hence restricted by them; stories are also as if enframed – some of them are arranged chronologically whereas the other part cover recollections of the living environment, and anecdotes are a much more flexible genre which has easily adapted and taken on a new form on the pages of the press.