Neatpažintas M.K. Čiurlionio ciklas fortepijonui (1908 m. liepa-rugpjūtis)

LTKeturi M. K. Čiurlionio kūriniai fortepijonui, sukurti 1909 m. vasario mėnesį Peterburge (VL 330-333), sudaro vientisą muzikos ciklą, kurio pats kompozitorius neįvardijo, o muzikologai netyrinėjo, tad jis vadintinas Neatpažintu muzikos ciklu. Apie Neatpažinto ciklo tikimybę iš dalies galime spręsti pagal kūrinių chronologinės metrikos ir rankraščio autografų išdėstymo nuoseklumą bei kompaktiškumą. Ciklinės dalių sekos principą motyvuoja kūrinių tonacinio bei harmoninio plano funkciniai ypatumai ir iš pastarojo kylančios makro intonacijos (a-c-a-h), melodinių modifikacijų logika. Ciklinės dalių sekos principas leido pastebėti kompozitoriaus ciklo pradžios ieškojimo pėdsakus ankstesniuose kūriniuose (VL 327, 329). Nepažymėtos ciklo reikšmės – tempai, dinamika – intencionaliai susaistytos su „aukso pjūvių“ sistema tiek atskirose dalyse, tiek ir visame cikle. Neatpažintame cikle susilieja du ciklinės formos tapatumai – binarinis ir sonatinis-siuitinis. Savaimingi spontaniški ciklo komponavimo kriterijai iš esmės skiriasi ir yra priešingi redaktorių bandymams dirbtinai, savo nuožiūra grupuoti kompozitoriaus kūrinius. Neatpažintų ciklų nustatymas bei ištyrimas atvertų naują čiurlionianos puslapį, reikšmingą visai Lietuvos muzikos kultūrai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Fortepijono muzika; Ciklai (muzika).

ENFour compositions by M. K. Čiurlionis for the piano, composed in February 1909 in Sankt-Petersburg (VL 330-333), form part of an integral musical cycle, which was not named by the composer and not studied by musicologists, hence it is called the Unknown piano cycle. We can predict the likelihood of the Unknown cycle partly from the thoroughness of the compositions’ chronological registration numbers and handwritten notes on the manuscripts. The principal of the cyclic sequence of the parts is motivated by the functional characteristics of the compositions’ intonational and harmonic plan and by the logic of the rising macro-intonations (a-c-a-h) and the melodic modifications. The principal of the cyclic sequence of the parts makes it possible to notice traces of the composer’s search for the start of the cycle in earlier compositions (VL 327, 329). The Unknown cycle’s values – tempi, dynamics – are intentionally linked to the ‘golden ratio’ system both in separate parts and in the whole cycle. In the Unknown cycle the properties of two cyclic forms – binary and sonata/suite – are blended. The essentially spontaneous compositional criteria of the cycle differ fundamentally and resist editor’s attempts to artificially group the composer’s creations as they see fit. Acknowledgement of the Unknown cycle and its analysis would open a new page of Čiurlionis' tradition, which would be valuable to Lithuania’s musical culture.