LTStraipsnis skirtas vieno iškiliausių XX a. lietuvių tautinės tapybos mokyklos kūrėjų Antano Gudaičio (1904–1989) kūrybos, estetinių požiūrių ir pedagoginių nuostatų analizei. Dėmesys sutelkiamas į jo intelektualinės ir tapybinės evoliucijos vingius, stažuotės Paryžiuje poveikį tapytojo savito ekspresyvaus stiliaus formavimuisi. Aptariami estetiniai dailininko požiūriai ir jo ilgamečio pedagoginio darbo nuopelnai įtvirtinant tautinės tapybos principus. Dėmesys sutelkiamas į dailininko kūrybinį potencialą, pagrindinių jo pamėgtų žanrų ir jo ekspresionistinio stiliaus tapybos elementų kompozicijos, spalvos, formos tyrinėjimą. Straipsnyje teigiama, kad gaivališkos asmenybės kūrybiniai poreikiai skatino nuoseklų brendimą. Gudaitis neabejotinai tapo viena svarbiausių figūrų, modernios tautinės tapybos mokykloje įtvirtinusių ekspresionistines tendencijas. Per savo daugiau nei šešis dešimtmečius apimančią kūrybinę evoliuciją jis keitėsi, perleido per save modernios Vakarų, ypač prancūziškosios posezaninės tapybos mokyklos, patirtį, kurią sulydė su lietuvių liaudies meno tradicijomis ir lietuviškojo kraštovaizdžio spalvomis. Antra vertus, šis nenuolankus, plačios intelektualinės erudicijos menininkas buvo puikus pedagogas, išugdė daug kitų mūsų tapybos meistrų, kurie niūraus sovietmečio laikais vaisingai tęsė ir galutinai įtvirtino mūsų vaizduojamoje dailėje Vienožinskio nubrėžtas lietuvių tautinės tapybos tendencijas.
ENThe article deals with the aesthetic ideas and pedagogical principles of Antanas Gudaitis, one of the most distinguished creators of the 20th century Lithuanian national painting school. The author focuses attention on his evolution as a painter, examines the influence of Paris internship on formation of Gudaitis expressive painting style, and discusses his pedagogic achievements. Special attention is paid to the creative potentiality of the painter and to the analysis of his favorite genres, elements of expressionist style, composition of forms and coloring researches.