LTStraipsnyje tyrinėjamas žmogaus ir gamtos ryšys Lietuvos etninėje kultūroje. Šį sąryšį ir pasaulėžiūrą lėmė tradicinė žemdirbio gyvensena ir vėlyvas krikščionybės priėmimas. Šiandien globalizacija sąlygoja esminius pokyčius kaimo vietovėse, ardo žemdirbystės papročius ir tradicijas. Lietuvos kaimo dabartį ir ateitį apibrėžia Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio ir kaimo politika, kuri vertintina prieštaringai etnokultūrinių tradicijų išsaugojimo atžvilgiu. Šiame straipsnyje siekiama atkreipti dėmesį į kai kuriuos darnaus žmogaus ir gamtos sambūvio aspektus tradicinėje Lietuvos etnokultūroje ir jų nykimą globalizuotame kaime. Tradicinę lietuvių pasaulėžiūrą grindė meilė ir pagarba gamtai. Šios tradicijos ištakos siekia ikikrikščioniškus laikus, kai gamta sieta su dieviškumu. Ilgus šimtmečius ją puoselėjo žemdirbio kultūra. Nors modernizacija Lietuvos kaimą palietė vėliau nei kitose Vakarų šalyse, tačiau ji įgavo greitą pagreitį. Globalizacija lemia esminius pokyčius kaimo vietovėse, ypač po to, kai Lietuva įstojo į ES. Vietovės savitumas ir sėslus gyvenimo būdas, prisirišimas prie namų, tradicijų ir bendruomenių nyksta. Poindustrinė kultūra naikina dar išlikusius tradicinės kultūra elementus. Viena vertus, ES plėtojama politika siekia išsaugoti kaimą ir jo kultūrinį paveldą. Kita vertus, regimas jos siekis kaimą išvaduoti iš žemdirbystės. Šio proceso pasekmės kaimui dar nėra aiškios. Akivaizdu, kad išlikusios tradicijos tampa tarsi fasadas, kuris eksponuojamas, o ne patiriamas.
ENThe article analyzes the relationship between man and nature in Lithuania. This particular relationship and worldview is based on the maintained traditional agrarian way of life and late acceptance of Christianity. Globalization leads to substantial changes in rural areas destroying locality and sedentary life, domestication and traditions. The present and future of Lithuanian countryside is determined by the EU agricultural and rural policy which is controversial in terms of ethno-cultural traditions survival.