"Antrasis" sovietinėje respublikoje: antrųjų asmenų sistema, LKP CK II sekretorius ir jo klientų tinklai Lietuvoje 1940-1990 m.

LTSovietinės respublikos partijos CK antrojo sekretoriaus, kaip Maskvos atstovo, vaidmuo yra pabrėžtas Lietuvos istoriografijoje. Rrespublikos nomenklatūra buvo visiškai subordinuota Maskvai, jos svarbiausia funkcija buvo Maskvos sprendimų retransliavimas respublikos (regiono) teritorijoje. Iš kitos pusės, užsienio istoriografijoje pažymima didžiulė A. Sniečkaus ir jo politinės aplinkos įtaka respublikoje. tvirtinama, kad lietuviškoji nomenklatūra yra vienas iš nacionalinio komunizmo pavyzdžių ne tik Tarybų Sąjungoje, bet ir Rytų Europoje. Darbe siekiama atskleisti Antrojo ir jo personalinių tinklų svarbą sovietinio režimo gebėjimui kontroliuoti visuomenę, gauti patikimą informaciją apie politinę, ūkio ir tautinę situaciją ir retransliuoti Maskvos sprendimus į respubliką. Šiam tikslui buvo renkama archyvinė medžiaga ir atliekami interviu su buvusiais respublikos partiniais darbuotojais. Galima įžvelgti tris iš Maskvos į sovietines respublikas atsiųstų antrųjų sekretorių elgsenos strategijas: l)būti Centro agentu, atstovaujančiu Maskvos interesus sovietinėje respublikoje, 2) balansuoti tarp centro užduočių ir lietuviškosios nomenklatūros interesų, ar 3) tapti lokalizuotu, iš esmės vien vietinės nomenklatūros interesus padedančiu realizuoti funkcionieriumi. Sovietinės sistemos atžvilgiu, efektyviausia buvo pirmoji, Maskvos agento, strategija, tačiau Brežnevinė kadrų stagnacija, pasitikėjimo kadrais politika vertė Antrąjį rinktis tarp Maskvos užduočių ir lokalios nomenklatūros interesų balansuojančio, ar net lokalizuoto funkcionieriaus laikysenos.Reikšminiai žodžiai: Antanas Sniečkus; Antrųjų asmenų sistema; Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto antrasis sekretorius; Personaliniai tinklai; Sovietinė valdymo sistema; Sovietmetis, nomenklatūra, komunistų partija, klientų tinklai; Valerij Charazov; Antanas Sniečkus; Lithuanian Communist Party Central Committee second secretary; Personal networks; Soviet period, nomenklatura, communist party, client networks; Soviet system of governance; System of second persons; Valerij Charazov.

ENThe role of the Second Secretary of the Central Committee of the party of the Soviet Republic as a representative of Moscow is emphasised in the historiography of Lithuania. The Republic’s nomenclature was completely subordinate to Moscow with its key function being to transfer Moscow decisions into the Republic’s (region’s) territory. On the other hand, foreign historiography indicates a huge influence of Antanas Sniečkus and his political environment in the Republic. The work states that Lithuanian nomenclature is one of examples of National Communism not only in the Soviet Union, but also in Eastern Europe. The study aims to reveal the significance of the Second Secretary and his personal networks to the capability of the Soviet regime to control society, obtain reliable information on the political, economic and national situation, and to transfer Moscow decisions into the Republic. To that end, archival materials were collected and interviews with the Republic’s former party members carried out. Three strategies of the conduct of Second Secretaries sent from Moscow to Soviet Republics can be seen, which are as follows: 1) To be the Centre’s agent representing Moscow’s interests in the Soviet Republic, 2) To balance between tasks assigned by the Centre and interests of Lithuanian nomenclature, or 3) To become a localised functionary helping to realise interests of the local nomenclature only. In respect of the Soviet system, the first strategy of Moscow’s agent was the most effective. However, the Brezhnev-period stagnation of personnel and the personnel trust policy forced the Second Secretary to adopt the posture of the functionary balancing between tasks allocated by Moscow and interests of the local nomenclature, or even that of a localised functionary.