Sovietmečio literatūra literatūros sociologijos akiratyje

LTStraipsnyje svarstoma stereotipų literatūros moksle problema. Vienas iš tokių stereotipų – gamtos siejimas su neideologizuotu, apolitišku, aistorišku, pirminiu diskursu. Straipsnyje „Gamta ir politika: sovietmečio poezija“ bandyta parodyti, kad gamta kultūroje visuomet pasirodo kaip tam tikrų ideologinių, kultūrinių , religinių pasaulėvaizdžių vienas esminių parametrų. Sovietmečiu buvo aktyviai kontroliuojamas peizažo konstravimas literatūroje. Analizuojant ideologijos ir gamtos lyrikos ambivalentiškus santykius, savotišką kovos lauką, kurį sukuria ši problemika sovietmečių, galima reziumuoti, kad nėra pagrindo kalbėti apie neideologizuotą „švarų“ gamtos diskursą. Kitas stereotipas yra susijęs su Kosto Korsako recepcija. Straipsniu „Kosto Korsako literatūros kritika: sukaustytos vaizduotės potencialas“ pabandyta peržiūrėti Korsako kaip dogmatiko, vulgaraus marksisto stereotipas. Iš tiesų Korsako laikysena derina intelektualinį atvirumą su ideologiniu principingumu. Korsako mąstymas rėmėsi ne tik marksistine literatūros teorija, literatūros socialumą pabrėžti linkusiais autoriais, bet ir kūrybiška vaizduote. Tačiau kol kas Korsako įtraukimas į rimtą kultūros apyvartą vis dar lieka iššūkis literatūros mokslui. Abiejų atvejų (Korsako kritikos ir gamtinės lyrikos) tyrinėjimas verčia klausti, ar literatūros sociologijos, visuomeniškumo, politiškumo vengimas nėra susijęs su bendresne šiandienos kultūrine situacija. Jeigu ne alergiška reakcija į politikos ir meno ryšius, užtrukusi nuo vėlyvojo sovietmečio, šiandien gal turėtume rimtesnę kultūros politiką ir kultūros vadybą.

ENThe article analyses the problem of stereotypes in the science of literature. One of these stereotypes is the relation of nature with non-ideologised, apolitical, non-historical and primary discourse. The article “Nature and Politics: Poetry of the Soviet Period” attempts to show that nature in cultural society manifests as one of certain ideological, cultural, religious parameters. Description of landscape was actively controlled during the Soviet period. However, when analysing the ambivalent relations of ideology and nature, the peculiar field of the struggle, which this theme creates during the Soviet period, one can conclude that there is no ground to speak about the non-ideologised “clean” nature discourse. The other stereotype is related to Kostas Korsakas’ reception. The article “Kostas Korsakas Literary Criticism: Potential of Constrained Imagination” is aimed at trying to review the stereotype of Kostas Korsakas as vulgar Marxist. The posture of Korsak combines the intellectual openness with ideological principality. His thinking is based not only on the Marxist theory of literature, but also on creative imagination. However, so far Korsakas’ involvement into the serious cultural turnover has remained a challenge of the science of literature. The analysis of the both cases provokes a question as to whether the avoidance of literary sociology, political character is not related to the more common contemporary cultural situation. If not for the allergic reaction to the political and artistic relations, which lasted from the later Soviet period, today, we would probably have more serious cultural politics and cultural management.