Dar vienos monografijos utopija: Vytautas Bacevičius

LTVytauto Bacevičiaus šimtmečiui išleistas veikalas „Vytautas Bacevičius“: O. Narbutienės parengta pirmoji dalis – kompozitoriaus biografija „Gyvenimo partitūra“ ir E. Gedgaudo iš laiškų rekonstruota „autobiografinė“ antroji dalis –„Išsakyta žodžiais“. Istorinė-biografinė dalis dvitomyje atspindėta itin išsamiai, ypatingą dėmesį skiriant autentiškam Bacevičiaus žodžiui. Proporcingai kur kas glausčiau išskirta teorinė-analitinė monografijos dalis, kur sudėti šeši įvairių autorių tekstai. Informatyvi kompozitoriaus muzikos kalbos panorama pateikiama D. Palionytės straipsnyje „Vytauto Bacevičiaus simfoninės muzikos vizija“, taip pat išsamus J. Landsbergytės tekstas „Vargonų kūrybos modernizmas – prieštaravimų amžiaus jungtis“. M. Janickos-Słysz straipsnyje „Apie kosminę Bacevičiaus muziką“ koncentruotai detalizuojama pati idėja ir jos raiškos pobūdis bei formos. A. Žiūraitytės („Vytautas Bacevičius lietuviško baleto avangarde“) ir J. Kisieliauskaitės („Operos Vaidilutė likimo pėdsakais“) straipsniuose apie sceninius kūrinius pateikta daug vertingų faktų, o išsamūs jų komentarai aiškiai atskleidžia šių kūrinių vietą lietuvių muzikos istorijoje. S. Gerulio straipsnyje „Muzika fortepijonui: sąlytis su kultūrinio konteksto erdve“ pateikta labai skurdi vienos svarbiausių ir gausiausių Bacevičiaus kūrybos sferų analizė greta kitų straipsnių atrodo sunkiai pateisinama. Vis dėlto šiame dvitomyje pateikiamas įspūdingas informacijos kiekis ir jos solidumas leidžia džiaugtis ir teigti, kad O. Narbutienės ir E. Gedgaudo veikalas apie Bacevičių laikytinas vienu svarbiausių metų muzikologijos leidinių.Reikšminiai žodžiai: Kūryba; Muzika; Vytautas Bacevičius; Work; Music.

EN“Vytautas Bacevičius” is the title of a book published for the centenary of his birth. The first part of the book – a biography called “Partitura of Life” – was prepared by O. Narbutienė. The second part – an “autobiographical” section called “Told in Words” – was constructed by E. Gedgaudas from V. Bacevičius’ collected letters. These paint a thorough picture of Bacevičius, paying particular attention to quoting his own words. These are followed by a theoretical-analytical section consisting of six texts by different authors: D. Palionytė’s “The vision of Vytautas Bacevičius symphonic music” (an informative panorama of the composer’s musical language); J. Landsbergytė’s “Modernism in compositions for the organ – fusion in an age of contradictions”; M. Janicka-Słysz’ “About the cosmic music of Bacevičius” (an account of how this idea takes on form and expression); A. Žiūraitytė’s “Vytautas Bacevičius in the avant-garde of Lithuanian ballet”; J. Kisieliauskaitė’s “In the footsteps of fate of the Opera Vaidilutė” (presenting many valuable facts about Bacevičius’ work for the stage); and S. Gerulis’ “Piano music: a contact point with the space of the cultural context” (a rather lightweight analysis of one of Bacevičius’ most important and prolific fields of creativity). These commentaries give a clear account of the place of Bacevičius’ compositions in Lithuanian music. There is an impressive amount of information presented in this two-volume work. The solid scholarship is a cause for joy and it is one of this year’s most important publications in musicology.