Savireklama avangardinėje tarpukario Lietuvos spaudoje

LTStraipsnyje analizuojami XX a. 3-iojo dešimtmečio lietuviško avangardo leidiniai „Keturi vėjai“ (1922, 1924–1928) ir „Trečias frontas“ (1930–1931). Aptariami bendrieji reklamų, spausdinamų šiuose leidiniuose, bruožai. Analizuojamos šių leidinių estetinių programų sąsajos su spaudinių savireklama – verbaline bei vizualine. Gana specifiški leidiniai reklamos aspektu iš kitų tarpukario spaudinių neišsiskyrė, priimdavo ir spausdindavo įvairių rūšių reklamą. Leidėjai neieškojo itin kūrybingų sprendimų, tačiau buvo orientuoti pirmiausia į išsilavinusius skaitytojus. Žurnalai itin daug vietos skyrė knygų, kultūros žurnalų, laikraščių reklamai. „Trečias frontas“ buvo itin aktyvus reklamuodamas save – pirmiausia savo estetinėmis programomis, laikydamasis pasirinktos aktyvios savireklamos strategijos, ieškodamas savos skaitytojų auditorijos, siekdamas glaudesnės komunikacijos su skaitytoju. Abiejų žurnalų prisistatymas yra daugiau kaligrafinis nei ženklinis. Ir trečiafrontininkų, ir keturvėjininkų aktyvios, kūrybingos pastangos visuomenės buvo įvertintos nevienareikšmiškai.

ENThe article aims at analysing philological advertisements in avant-garde publications of interwar Lithuania "Keturi vėjai" ((1922), 1924–1928) and "Trečias frontas" (1930–1931). The author discusses general features of the advertisements of the latter publications. In addition, the connection between aesthetic programs of publications and their verbal and visual self-advertisement are analysed. It is stressed that the publications carried all the advertisements they received. The avant-garde ones did not seek for eminently creative solutions of advertising but they were reader-oriented, especially intelligent readers. Special attention was devoted to the promotion of books, cultural publications and journals. "Trečias frontas" was very active in self-advertising – with its aesthetic program and dynamic strategies of self-promotion, seeking for their own audience and for contacts with their readers. Even though the society assessed the creative efforts of the contributors, the estimation was of a rather ambiguous nature. The publications became cognized and made influence on the market of literature and culture.