Lietuvos žydų turto likimas Antrojo pasaulinio karo metais

LTLietuvos žydų kultūros vertybes registravo A. Rozenbergo štabo darbuotojai Vilniaus ir Kauno filialuose. Vertingiausi rankraščiai, inkunabulai, muziejiniai eksponatai, žydų folkloro, fotografijų rinkiniai, laikraščių komplektai ir kt. atsidūrė Vokietijoje. Mažesnės vertės judaika buvo naikinama vietoje – deginama, išvežama į popieriaus fabriką. Žydų bendruomenių archyvai, bibliotekos buvo suregistruoti ir nusavinti, suregistruotos sinagogos. Jie atsidūrė vietos administracijos – viršaičių, seniūnų, burmistrų ir kitų pareigūnų – žinioje; dalis jų laikinai tapo likusio žydų turto sandėliais, buvo perduotos mokykloms ir pan. Generalinis komisaras Kaune išleido potvarkį, kuriuo remiantis turėjo būti suregistruotas visas likęs žydų nekilnojamasis turtas. Buvo surinktos žinios apie buvusius žydų ūkius ir jų dydį, gyvąjį ir negyvąjį inventorių, naujus valdytojus. Daugumą žydų ūkių perėmė fiziniai asmenys. Gyvenamuosius namus leista išnuomoti įvairioms įstaigoms, nukentėjusiems nuo karo vietos gyventojams, kitiems pavieniams fiziniams asmenims.Kilnojamasis turtas dažniausiai buvo parduodamas fiziniams asmenims aukciono būdu. Taip pat jį įsigydavo pavienės įstaigos, jis dalintas karo padegėliams, miestelių varguomenei. Dažniausiai pasitaikančios „prekės“ – drabužiai, namų apyvokos daiktai, baldai; rečiau pasitaikydavo siuvamosios mašinos, dviračiai, šviestuvai, pianinai. Nors kilnojamasis turtas turėjo būti surašytas ir saugomas iki atskiro nurodymo, neišvengta ir jo grobstymo. Pinigai, gauti už parduotą žydų turtą, patekdavo į specialią apygardos komisaro ar apskrities viršininko sąskaitą. Žydų medicinos įrankiai dažniausiai buvo perduodami vietos ambulatorijoms ir ligoninėms.

ENThe cultural assets of Lithuanian Jews were registered by the staff of Rosenberg headquarters that had branches in Vilnius and Kaunas. The most valuable manuscripts, incunabula, museum pieces, collections of Jewish folklore, photographs, newspaper collections and other assets were moved to Germany. The less valuable Judaica was destroyed on the spot; it was burnt and taken to paper mills. As regards the archives of Jewish communities, their libraries were registered and expropriated, and the synagogues throughout Lithuania were registered. These all fell under the control of local administrations, i.e. local district administrators, the elders, burgomasters and other officials; some of them became temporary storehouses for the remaining Jewish assets, or were transferred to schools and other institutions. The Commissar General in Kaunas passed a decree according to which all the remaining assets of Jews had to be recorded. Information was collected about former Jewish farms, their size, livestock and other properties, and the new owners. Most Jewish farms were taken over by private individuals. The houses were rented to various institutions, to local residents who had suffered from the war, and other private individuals.Personal property would be most often turned over to individuals through auctions. The property was also acquired by individual institutions; it was also given out to war refugees, and to the poor. The most common goods were clothes, housewares, furniture; less common things included sewing machines, bicycles, chandeliers, pianos. Even though the properties were to be registered and reserved until a special order, it was often embezzled. The money received for the sold Jewish property would be sent to t he special account of the Commissar or Head of the district. Jewish medical instruments were most often given over to local dispensaries and hospitals.