LTStraipsnyje analizuojami anglų ir lietuvių šnekamosios kalbos aspektai – pirmiausia ieškota panašių pavyzdžių konstruojant diskursą, taip pat skirtumų, kuriuos būtų galima apibūdinti kaip šių dviejų kalbų kultūrinių skirtumų aspektus (čia svarbūs kalbėtojo amžiaus, lyties, tautybės, išsilavinimo, kultūrinės aplinkos kriterijai). Buvo tirinėjami dviejų valandų trukmės pokalbiai anglų ir lietuvių kalbomis. Siekta išanalizuoti tokius šnekamosios kalbos aspektus: gramatinius pokalbio fragmentų komponentus, pakartojimus perfrazavimus, žodžius ir frazes, kurie vartojami kaip pokalbio (diskurso) ženklai. Nustatyta, kad abiejose kalbose dėl šnekamosios kalbos spontaniškumo linkstama padidinti tam tikras sintaksines konstrukcijas, kurios nėra būdingos rašomojoje kalboje. Tai gramatiniu požiūriu trumpos, fragmentiškos frazės ar pakartojimai. Kita vertus, lietuvių ir anglų šnekamojoje kalboje yra skirtumų: kalbantys lietuviškai linkę labiau kontroliuoti diskurso ženklų pasirinkimą, o angliškai šnekantys diskurso dalyviai dažniau vartoja trumpus atsakymus, tokiu būdu aktyviau dalyvaudami pokalbyje, bendraudami.
ENThe article looks into the aspects of the spoken English and Lithuanian languages: similarities in discourse construction were looked for as well as differences that would be possible to describe as cultural aspects of the two languages (the criteria of the speaker’s age, gender, nationality, education and cultural environment are important here). Two-hour conversations in English and Lithuanian were analyzed. The aim was to look into the following aspects of spoken language: grammatical components, repetition, paraphrasing, words and phrases used as conversation (discourse) markers. It was established that both languages contain a tendency, due to the spontaneity of spoken language, to enhance certain syntactic constructions that in written discourse are not characteristic. These are phrases or repetitions that are short and fragmentary from the grammatical point of view. On the other hand, spoken English and Lithuanian contain differences as well: Lithuanian-speakers tend to control the choice of the discourse markers while English-speaking discourse participants employ short replies more often thus participating in the conversation and communicating more actively.