Kas parduodama Donato Petrošiaus ir Mariaus Buroko eilėraščiuose?

LTDonato Petrošiaus ir Mariaus Buroko eilėraščiuose parduodama kasdienė buitinė, intelektualinė kūrybinė ir tikėjimo „produkcija“. Knygų mugės, sezoninio išpardavimo ir gyvulių pardavimo siužetai konstruojami pagal dinamiško karnavalo tvarką. Ji pasižymi nuolat kintančiomis personažų tapatybėmis, prisiimto vaidmens ir skirtingų vertybių samplaika. Turgaus gyvenimui artimose istorijose ryški evangelinės ir krikščioniškos kultūros atminties linija. Apimtas tikėjimo tikrovės ar šventuoju pasijutęs subjektas išsaugo tradicinę – atpirktojo žmogaus tapatybę. Ji modeliuojama pagal kasdienių ir šventinių sandėrių tvarką. Šalia maldos namų esantys Petrošiaus „turgūs“ įtraukiami į postmodernistinio ironiško žaismo atmosferą, buitinio turgaus erdvei artimą chaosą. Petrošiaus eilėraščių prekybinėse situacijose atsiveria kasdieniam turgui artimas, vertybiškai pozityvus skurdumas. Apie šventyklos kaip vidinį kiekvieno žmogaus sielos išvalymą leidžia kalbėti apsivalymo motyvas „Jaučio aukojime“ – turgaus gyvenimui semantiškai artimiausiame poeto tekste. Vienas iš įdomiausių Buroko eilėraščių turgaus siužeto požiūriu yra pirmasis Ideogramų eilėraštis. Knygų mugės situacija jame įgyja postmodernistinį misterijos kaip (pseudo) religinių, metafizinių jėgų ginčo pavidalą.Į vertybinio sąlygiškumo tinklą (sandėrio su velniu, hagiografijos ir biblinės aliuzijos) patenka autorius ir jo įvaizdis, knyga, skaitytojas, apskritai žodis. Komercinė terpė pasirodo kaip neišvengiama autoriaus populiarumo, apskritai jo buvimo sąlyga. Visose Ideogramose plėtojama daugiaprasmė „aš“ kaip autoriaus, skaitytojo ar šiuolaikinio šventojo tapatybė. Joje sąveikauja autentiškumo ir modeliavimo, gyvybės ir mirties, kūno ir dvasios, kančios ir euforijos aspektai. Abu šiuolaikiniai autoriai turi panašumo su turgaus vaizdiniais ir platesne simbolika Alfonso Nykos-Niliūno poezijoje.

ENEveryday life, intellectual products, and faith "production" are sold in the poems written by Marius Burokas and Donatas Petrošius. The subjects of the book fair, seasonal sale, and the selling of animals are constructed according to the dynamic carnival order. The combination of constantly changing identities of the characters, the assumed roles, and different values are characteristic to it. The line of evangelic and Christian cultural memory is distinct in the stories close to the market life. It is modelled according to the order of everyday life and festive bargains. The markets of Petrošius, which are near the house of prayer, are involved in the atmosphere of post-modern ironic game, the chaos characteristic to the space of everyday market. […]. One of the most interesting poems by Burokas from the point of the subject of the market is the first poem from Ideograms. The situation of the book fair acquires the post-modern form of a quarrel like the mystery of (pseudo)religious, metaphysic powers. The author and his image, the book, the reader, and the word in general get into the net of valuable convention (the bargain with a devil, hagiographic and biblical allusions). Commercial environment is like an inevitable condition for the author's popularity and on the whole for his being. The multimeaningful identity of/as an author, reader, and modern saint is developed in all Ideograms. The aspects of authenticity and modelling, life and death, flesh and spirit, pain and euphoria interact in it. Both modern authors have similarity with the images of the market and with the wider symbolism in Alfonsas Nyka-Niliūnas' poetry.