Turgus kaip istorinės sąmonės ženklas Jono Užpurvio, Algirdo Landsbergio, Icchoko Mero kūriniuose

LTStraipsnyje analizuojamas turgus kaip istorinės sąmonės ženklas Jono Užpurvio epe Turgus baltųjų vergų (publ. 1999), Algirdo Landsbergio dramoje Penki stulpai turgaus aikštėje (1966), Icchoko Mero romane-baladėje Ant ko laikosi pasaulis (1965, 1998). Šio tyrimo metodologinis instrumentarijus – Jórno Ruseno „istorijos kultūros“ koncepcija, komparatyvistinis metodas, „mentaliteto istorijos“ teorinės pozicijos. Turgus kaip istorinės sąmonės ženklas Jono Užpurvio, Algirdo Landsbergio, Icchoko Mero kūriniuose sąmonės ženklas analizuotuose kūriniuose liudija XX a. istorines patirtis, kurios pasakojimo galios instrumentu įformina ir išreiškia etnocentrizmo (J. Užpurvis), identiteto (A. Landsbergis), liūdesio (I. Meras) diskursus. Etnocentrizmas žymi individo ir tautos istorines traumas, identiteto krizė sukuria istorinę sąmonę, kuri trauminę istorijos patirtį paverčia žmogiškųjų kolizijų arena. Egzistencinis liūdesys byloja, kaip prarandamas ir atrandamas „žmoniškumas“ (Menschheitlichkeit). Užpurvis, Landsbergis, Meras kūriniuose sukūrė tokius turgaus vaizdinius, kurie yra sudedamoji istorinės patirties ir atminties dalis, netiesiogiai nurodanti skirtingą šių autorių istorinę sąmonę. Tai tradicinė istorinė sąmonė, kuri suteikia pirmenybę istoriniam tapatumui (Užpurvis), tai iliustracinė istorinė sąmonė, kuriai svarbiausia principai arba taisyklės dabartyje (Landsbergis), tai kritiškoji istorinė sąmonė, kuri neigimu ir kritika išreiškia asmeninę poziciją (Meras). Skirtingą tik analizuotų kūrinių atveju, nes visi šie metodologiškai išskirti tipai yra sąlygiški. Visi autoriai kuria „didžiuosius pasakojimus“, parodydami, kad istorija kai kada prasideda turguje.

ENThe article deals with a market-place as the sign of historical consciousness in the epic Turgus baltųjų vergų (The Market-Place of White Slaves) (published in 1999) by Jonas Užpurvis, the drama Penki stulpai turgaus aikštėje (Five Poles in the Market Square) (1966) by Algirdas Landsbergis, the novel-ballad Ant ko laikosi pasaulis (What the World Rests On) (1965, 1998) by Icchokas Meras. The methodological instrumentation of the present research is the conception of "historical culture" by Jörn Rüsen, the comparative method, the theoretical statements of the "mentality history". In the analysed pieces, a market as the sign of historical consciousness witnesses historical experiences of the 20th century which would give form and express the discourses of ethnocentrism (J. Užpurvis), identity (A. Landsbergis), sorrow (I. Meras) by the instrument of narration power. Ethnocentrism marks historical traumas of an individual and a nation; the identity crisis creates historical consciousness which turns traumatic historical experience into the arena of human collisions. Existential sorrow evidences how humanness (Menschheitlichkeit) is being lost and discovered. In their literary works, Užpurvis, Landsbergis, and Meras created such images of a market-place which were a constituent part of historical experience and memory and which would indirectly point to different historical consciousnesses of the authors.These are the traditional historical consciousness giving priority to historical identity (Užpurvis), the illustrative historical consciousness considering principles or rules in the present as the most important (Landsbergis), the critical historical consciousness expressing personal position by negation and criticism (Meras). They are different in the cases of analysed pieces only, because all the methodologically singled out types are labile, conditional. All these authors create master narratives, thus, showing that sometimes history begins in a market-place.