Personifikation der Innenwelt im Deutschen und Litauischen

LTRemiantis kognityvine metaforų teorija vidinio pasaulio įasmeninimu laikomas asmens požymių priskyrimas sielai, dvasiai, protui ir išminčiai. Tiriant žodžių junginius su abstrakčiaisiais daiktavardžiais, kurie reprezentuoja vidinio pasaulio konceptus vokiečių ir lietuvių kalbose, galima apibūdinti kalbose užfiksuotus įasmenintų abstrakčių sričių fenomenus. Tiriamoji medžiaga paimta iš lietuvių ir vokiečių kalbų elektroninių tekstynų publicistikos dalių. Sugretinus gautus rezultatus, paaiškėjo, kad ir lietuvių ir vokiečių kalbose vidinio pasaulio įasmeninimas turi daug bendrų bruožų. Tačiau ištyrus, kokie asmens požymiai priskiriami vidinio pasaulio konceptams abiejose gretinamose kalbose, paaiškėjo, kad lietuvių ir vokiečių kalbinės bendrijos aktualizuoja ir vidinio pasaulio fenomenams priskiria skirtingus asmens požymius. Tai leido apibūdinti lietuvių ir vokiečių kalbose užfiksuotą žmogaus vidinio pasaulio vaizdą. Nustatyti ir vokiečių, ir lietuvių kalbų pasaulėvaizdžiams būdingi bendri asmens požymiai, priskiriami vidinio žmogaus pasaulio fenomenams. Abstrakčiam sielos fenomenui abiejuose gretinamuose pasaulėvaizdžiuose priskiriami teigiami žmogaus charakterio bruožai, džaugsmo, ilgesio ir liūdesio emocinės būsenos, tačiau daug dažniau sielai priskiriamos neigiamos emocinės būsenos. Todėl ji konceptualizuojama kaip depresyvus, patiriantis stresą, įžeistas asmuo. Siela siejama su kalbančiu ir įvairių paslapčių turinčiu asmeniu. Skirtingai nei vokiečių kalbos pasaulėvaizdyje, lietuvių kalbos pasaulėvaizdžiui būdinga sieti sielą su pavargusiu arba besiilsinčiu asmeniu, turinčiu gyvenamąją vietą ir išpažįstančiu tam tikrą tikėjimą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Konceptualioji metafora; Vidinis pasaulis; Įasmeninimas; Konceptas.

ENAccording to the cognitive theory of metaphors, the personification of the inner world is defined as the attribution of personal features to the soul, spirit, mind and wisdom. Analysing word combinations with abstract nouns which represent concepts of the inner world in the German and Lithuanian languages, one may define the phenomena of personified abstract spheres detected in the languages. The material for the analysis was taken from journalistic parts of electronic corpora of the German and Lithuanian language. After comparing achieved results it was found that the personification of the inner world in the German and Lithuanian languages has many common features. However, after analysing what personal features are attributed to concepts of the inner world in both compared languages, it was found out that Lithuanian and German linguistic communities actualise and attribute different personal features to the phenomena of the inner world. This allowed defining the view of person’s inner world detected in the Lithuanian and German languages.[25] Common personal features characteristic of world views in the German and Lithuanian languages that are attributed to the phenomena of a person’s inner world were determined. Positive traits of the human character and emotional states of joy, longing and sadness in compared world views are attributed to the abstract phenomenon of the soul. However, negative emotional states are attributed to the soul more frequently. Therefore it is conceptualised as a depressive, hurt person experiencing stress. The soul is related to the speaking person and with the one that has various secrets.